Nematomi nuotolinio mokymo(si) rezultatai: beveik pusė vaikų prie ekranų praleidžia daugiau nei penkias valandas

Nors šiais mokslo metais ugdymo procesas sugrįžo prie įprasto ritmo, augant užsikrėtimų mokyklose skaičiui, prisimenama ir pavasarį taikyta nuotolinio mokymo(si) koncepcija. Vis dėlto pažangių ugdymo sprendimų kūrėjos leidyklos „Šviesa“ užsakymu atlikta tėvų apklausa rodo, kad ne visi liko patenkinti jo organizavimu, o dalis tėvų pastebi ir vaikų elgesio pokyčių. Specialistai pabrėžia, kad ne visiems pavyko išlaikyti balansą tarp skirtingų mokymosi priemonių, todėl yra rizikos, kad vaikas prie ekrano praleidžia per daug laiko.

Prasidėjus karantinui, pagrindine vaikų mokymosi ir darbo priemone tapo kompiuteris. Nors įvairūs skaitmeninimo sprendimai jau anksčiau skynėsi kelią į mokyklas, nuotolinis mokymasis visiškai pakeitė ugdymo koncepciją ir vadovėlius nustūmė į paraštes.

„Beveik du trečdaliai apklausoje dalyvavusių tėvelių teigia, kad kompiuteris tapo pagrindine jų vaiko mokymosi priemone, o su tradiciniais mokymosi metodais darbą virtualioje erdvėje derino perpus mažiau (31 proc.) vaikų. Tai rodo, kad skaitmeninis turinys ne visada lengvai suderinamas su kitais mokymosi įrankiais“, – pasakoja „Šviesos“ vadovė Milda Juonė.

Kad nuotolinis mokymasis skiriasi nuo įprasto, sutinka ir psichologė Monika Kuzminskaitė. Jos teigimu, darbas kompiuteriu pakeičia suvokiamą mokymosi erdvę, reikalauja labiau sukaupti dėmesį ir dažnesnės tėvų pagalbos, nei mokantis mokykloje.

„Nors skaitmeninis mokymasis nebūtinai blogesnis už įprastą, susiaurėja „langas į žinias“. Vietoj galimybės dairytis klasėje, matyti mokytojo ir klasės draugų elgesį, sekti neverbalinę raišką, justi ir užuosti, mokiniui lieka tik rega, klausa ir gerokai nei klasė mažesnis ekranas. Be to, susitelkti reikia į vieną konkretų tašką ir tai ilgainiui lemia didesnį vaiko nuovargį“, – pastebi ji.

Mokytis tenka tėvams ir mokytojams

Nepaisant akivaizdžių skirtumų, apklausos duomenys rodo, kad beveik trečdalis tėvų norėtų, jog nuotolinis mokymasis kuo labiau primintų įprastą, o vienam iš penkių respondentų atrodo, kad skaitmeninėms priemonėms skiriama per daug dėmesio. M. Juonė pastebi, kad tokį skeptišką nusistatymą lemia ir chaotiškas naujo pobūdžio mokymosi organizavimas.

„Klausėme tėvelių, kas labiausiai neramino jų vaikams mokantis iš namų. Nemaža dalis apklaustųjų pastebi, kad nuotolinis mokymas buvo organizuojamas chaotiškai, o jei būtų grąžintas, neramu dėl ugdymo proceso kokybės, pusei nerimą kelia ir tėvams bei mokytojams tenkantis krūvis. Vis dėlto įvertinti nuotolinio mokymosi įtaką mokinių rezultatams sunku: 36 proc. sako, kad jų vaiko pasiekimai liko tokie patys, trečdalio rezultatai pagerėjo, trečdalis ėmė mokytis prasčiau“, – sako „Šviesos“ vadovė.

Kai kuriuos nuotolinio mokymosi iššūkius galima įveikti nustatant naujai aplinkai pritaikytas taisykles ir stebint vaiko progresą. Psichologė M. Kuzminskaitė sako, kad dalis vaikų pastebi, jog nesusitvarko su jiems keliamais uždaviniais, todėl užuot nuolat tai priminus, verčiau ieškoti problemų sprendimo būdų – pradėti ji pataria nuo sunkumų įvardijimo.

„Pirmiausia reikėtų suprasti, kas kiekvienam vaikui sunkiausia – sukoncentruoti dėmesį, išlaikyti emocinę pusiausvyrą ar įsiminti informaciją. Kad padėtų susikaupti, mokytojai gali planuoti dažnesnes pertraukas, o per pamoką nuolat keisti veiklos pobūdį, įtraukti vis naujų elementų, keisti kalbos tempą ar kalbėjimo garsą. Atsiradę netikėtumai savaime sukoncentruoja vaikų dėmesį, todėl jį išlaikyti visą pamokos laiką bus lengviau“, – pataria ji.

Kadangi nuotolinis mokymasis vyksta namuose, tėvai taip pat gali prisidėti prie tinkamų sąlygų kūrimo. M. Kuzminskaitė rekomenduoja namuose atskirti darbo ir mokymosi erdves, po pamokų darbo vietą „uždaryti“, paraginti vaikus keisti veiklos pobūdį pertraukų metu.

„Vaikams kompiuteris asocijuojasi su bendravimu draugų rate ir pramogomis, o dabar viskas apsivertė aukštyn kojomis. Tėvai turėtų kalbėtis apie tai su vaiku – pasakoti, kad jei išmanieji įrenginiai dabar skirti mokytis ir dirbti, laisvalaikiu reikėtų jais nesinaudoti. Kadangi suaugusiųjų savikontrolės gebėjimas stipresnis, vaikus tikrai įkvėptų tėvų pavyzdys, kai po darbo dienos, vietoj serialo pasirenkamas pasivaikščiojimas ar stalo žaidimai“, – svarsto specialistė.

Mano, kad įrenginiais naudojasi per ilgai

Apklausoje dalyvavę tėvai tvirtina, kad šiuolaikiniai vaikai didžiąją laisvalaikio dalį leidžia prie ekranų – net 88 proc. respondentų įvardija, kad skaitmeninis turinys vaikus lydi mokantis ir ilsintis. Du iš penkių apklausos dalyvių pabrėžia, kad mokantis nuotoliniu būdu, sutriko vaikų darbo ir poilsio režimas – tai tapo problema beveik pusei 1–8 klasių mokinių.

„Palyginę apklausos duomenis pastebėjome, kad esama situacija neatitinka tėvų lūkesčių. Dėl susiklosčiusios padėties, beveik pusė tėvų sako, jog jų vaikas prie kompiuterių ir kitų įrenginių praleidžia daugiau nei penkias valandas per dieną, nors 91 proc. respondentų norėtų, kad šis laikas būtų ne ilgesnis nei 4 val.“, – pasakoja M. Juonė.

Jei apčiuopti tendenciją, kaip keitėsi mokinių rezultatai, sunku, vaikų elgsenos ir savijautos pokyčius tėvai fiksuoja kur kas dažniau. Penktadalis atsakiusiųjų įvardija, jog keitėsi jų vaiko elgesys, 18 proc. detalizavo, kad vaikams vis sunkiau susikaupti – tarp pradinukų šis skaičius siekia 24 proc. Dar trečdalis mokinių tėvų skundžiasi išaugusiu streso lygiu.

M. Kuzminskaitė pažymi, kad vaikų nuovargis gali būti susijęs ir su būtinybe ilgą laiką sutelkti dėmesį į vieną tašką – mažą ekraną, kuriame mokytojas naudojasi labiau ribotomis ugdymo priemonėmis. Kita vertus, psichologės teigimu, klasėje susikaupti taip pat ne visada paprasta – pavyzdžiui, aplink kikena draugai, o už sienos dainuoja kitų klasių mokiniai. Todėl abu mokymosi būdai turi privalumų ir trūkumų. Anot jos, prisitaikęs prie aplinkybių, vaikas gali išmokti sutelkti dėmesį ir dirbti produktyviai, tačiau būtinas ir suaugusiųjų – mokytojų, tėvų – indėlis.

 

Psichologai ir edukologai sutinka, o tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimai rodo, kad geriausiai subalansuotas mokymosi procesas vyksta ir geriausius rezultatus demonstruoja tos šalys, kuriose išlaikytas balansas tarp popierinių ir skaitmeninių priemonių, tarp realios ir virtualios aplinkos.

Leidyklos „Šviesa“ inf.

Informacija ir nuotrauka iš: https://www.svietimonaujienos.lt/nematomi-nuotolinio-mokymosi-rezultatai-beveik-puse-vaiku-prie-ekranu-praleidzia-daugiau-nei-penkias-valandas/