Tęsiame interviu seriją su jaunųjų pasieniečių bendruomenės nariais. Šįkart kviečiame susipažinti su Adutiškio jaunojo pasieniečio būreliui (JPB) 15 metų vadovaujančia mokytoja Larisa Ustinavičiene, kuri sutiko pristatyti būrelio veiklą ir papasakoti jo istoriją.
– Papasakokite apie būrelio įsteigimo aplinkybes bei pirmąsias veiklas. Nuo ko viskas prasidėjo?
– Esu įsitikinusi, kad gyvenime nieko šiaip sau nenutinka. 2005 m. tuometiniai vadovai – Adutiškio vidurinės mokyklos direktorė Milda Stūglienė ir Adutiškio užkardos vadas Algirdas Andrulionis – vieno susitikimo metu nusprendė, jog reikėtų įsteigti būrelį, kuris jaunuolius supažindintų su pasieniečių veikla ir juos orientuotų pasirinkti būtent šią profesiją.
Man visada patinka mokytis naujų dalykų, tad gavusi pasiūlymą vadovauti šiam būreliui, sutikau iškart. Kita priežastis yra ta, jog visada žavėjausi moterimis, vilkinčiomis uniformą.
Galiu drąsiai teigti, kad susidomėjimas būrelio veikla tarp mokinių, buvo išties didelis. Įprastai jaunuoliai daug laiko praleidžia mokykliniame suole, tad juos visada vilioja praktinė veikla. Naujame būrelyje jų nestigo – mokiniai galėjo išbandyti savo jėgas įvairiose veiklose – sportinėse, meninėse, kūrybinėse.
Pirmi būrelio egzistavimo metai buvo tikrai įspūdingi ir įsimintini. Pirmos veiklos buvo daugiau praktinio pobūdžio – dažnai vykdavome į pasienio kontrolės punktą stebėti pasieniečių darbą. Vėliau patys būrelio nariai mokėsi sulaikyti valstybės sienos pažeidėjus, vykdyti transporto priemonių patikrą. Įdomiausia tai, jog visi praktiniai užsiėmimai vyko kaip gerai surežisuotas spektaklis – vieni jaunuoliai vaidino pasieniečius, kiti – pažeidėjus.
VSAT pareigūnai mokiniams leisdavo išbandyti savo tarnyboje naudojamas specialiąsias priemones ir techniką, o vaikai, prižiūrimi pasieniečių, keturračiais net vykdavo apžiūrėti valstybės sienos. Veiklų metu įprastas kelių kilometrų ėjimas jaunuoliams nebuvo didelis iššūkis. O koks buvo džiaugsmas, kai vieną žiemą galėjome pasivažinėti tarnybinėmis sniego rogėmis!
Atmintyje išliko nuostabūs renginiai Adutiškio užkardoje, taip pat renginiai, skirti Pasieniečių dienai paminėti. Čia jauniesiems pasieniečiams tekdavo ir šokti, ir dainuoti, ir groti, ir vaidinti, ir savo kūrybos eiles pasienio tematika deklamuoti. Didžiausią įspūdį paliko, kai vieno renginio metu jaunieji pasieniečiai net skrido VSAT sraigtasparniu!
Veiklų pradžioje turėjome šaunų būrelio koordinatorių – pasienietį Aurelijų Kirilovą. Jis sugebėjo savo tiesioginį darbą užkardoje suderinti su mūsų būrelio veikla. Šis jaunas vaikinas savo išmone ir kūrybingumu sužavėjo ne vieną jaunuolį.
Nuotraukoje – Adutiškio JPB nariai vieno iš užsiėmimo metu, 2016 m. lapkritis // L. Ustinavičienės archyvas
– Ar per šį 15 metų laikotarpį būrelis visada sulaukdavo užtektinai mokinių dėmesio?
– Jaunojo pasieniečio būrelis Švenčionių r. Adutiškio mokykloje visada buvo populiarus. Jaunesnių klasių mokiniai nekantriai laukdavo, kada galės dalyvauti būrelio veikloje. Vyresnieji pasakodavo jaunėliams, ką veikdavo būrelio užsiėmimuose. Išvykos, ekskursijos, žygiai, praktiniai užsiėmimai visada domino jaunuolius.
Sunku tiksliai suskaičiuoti, kiek per tuos 15 metų mokinių dalyvavo būrelio veikloje. Tie patys mokiniai, būrelyje dalyvaudavo nuo vienerių iki trejų metų. Manau, jog per šį laikotarpį su pasieniečio profesija būrelio veiklose susipažino per 150 mokinių!
Džiugu, jog turime būrelio narių, kurie įstojo į Pasieniečių mokyklą ir tapo VSAT pareigūnais. Dabar Adutiškio pasienio užkardoje dirba buvę mūsų mokyklos mokiniai Laurynas Raketis ir Gintarė Drazdaitė.
Nuotraukoje – Adutiškio JPB komanda užėmusi II-ąją vieta praktinio šaudymo iš pneumatinio šautuvo varžybose. Būrelio vadovė – antra iš dešinės pusės, 2018 m. gruodis // L. Ustinavičienės archyvas
– Kaip manote, kokia yra šio būrelio „varomoji jėga“? Kas skatina visus šiuos metus plėtoti JPB veiklą?
– Kiekvienais mokslo metais į būrelį ateina nauja mokinių karta. Dabartinį jaunimą sunku kuo nors nustebinti. Todėl reikia įdėti nemažai pastangų norint nustebinti ir sudominti šiuolaikinius mokinius. Tuomet tikrai negalime išsiversti be pasieniečių pagalbos.
Manau, kad patys vaikai, jų smalsumas, žingeidumas ir yra ta „varomoji jėga“, skatinanti plėtoti Jaunojo pasieniečio būrelio veiklą.
– Kokios veiklos labiausiai patinka JPB nariams?
– Pastebėjau, kad mokiniai noriai lanko savigynos užsiėmimus. Juose jaunuoliai įgyja psichologinių žinių, išmoksta technikos dalykų, pavyzdžiui, apsaugoti save ir kitus nuo užpuoliko.
Patinka ir šaudymas iš pneumatinio šautuvo. Įdomiausia, kai vyksta taiklumo varžybos tarp kitų būrelių komandų.
Jaunuoliai žavisi ir VSAT kinologų su tarnybiniais šunimis parengtomis programomis.
Labiausiai mokiniai laukia pėsčiųjų žygio palei valstybės sieną su Baltarusija. Kasmet organizuojamas žygis su nakvyne – tai galimybė susipažinti su kitų mokyklų jaunaisiais pasieniečiais. Smagu visiems drauge pasišildyti prie laužo ar pasivaišinti dešrelėmis bei žarijose keptomis bulvėmis, pasišnekučiuoti apie bendrą veiklą ir ateities planus.
– Gruodžio 21-ąją minėsime 15-ąjį Jūsų vadovaujamo JPB gimtadienį. Ko norėtumėte palinkėti ta proga, gal kam padėkoti?
– 15 metų – tokia graži ir „jauna“ data. Dar tiek daug galima nuveikti!
Esu dėkinga likimui, kuris mane suvedė su žmonėmis, tapusiais puikia komanda – M. Stūgliene, A. Andrulioniu, A. Kirilovu, Alma Sivojiene, Andrejumi Nikitinu, Ivanu Ščiuko, Leonardu Lukausku, Aušra Bečelyte-Zuboviene, Vygantu Stunžėnu, Jolanta Vaickuviene. Dėkoju jiems už glaudų ir geranorišką bendradarbiavimą. Kiekvienas Jūsų įdėjote nemažą indėlį į Jaunojo pasieniečio būrelio veiklą ir suteikėte daug žinių bei smagių įspūdžių jauniesiems pasieniečiams.
Visus sveikinu su Jaunojo pasieniečio būrelio gimtadieniu! Linkiu drąsos, kuri nugalėtų baimę, ryžto, kuris skatintų kūrybines galias, dar didesnio proveržio prasmingiems darbams ir optimizmui.
Telydi Jus ir mus sėkmė!
Nuotraukoje – Adutiškio būrelio nariai lankantys Pasienio kontrolės punktą, 2018 m. sausis // L. Ustinavičienės archyvas
Nuotraukos iš L. Ustinavičienės archyvo