![\"\"](\"http:\/\/intranetas.ppd.local\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/2018_12_11_SRSA-1.jpeg\")
<\/a>Vilniaus pasienio rinktin\u0117 skyr\u0117 transport\u0105 gerumo akcijai \u012fgyvendinti. Pirm\u0105j\u0105 dien\u0105 bendruomen\u0117s pareig\u016bn\u0117 Jolita Kuncaitien\u0117 kartu su Mick\u016bn\u0173 gimnazijos Jaunojo pasienie\u010dio b\u016brelio vadove Rima Zmitrovi\u010diene, Jaunojo pasienie\u010dio b\u016brelio nariais savanoriais vyko \u012f \u0160al\u010dininkus, kit\u0105 \u2013 \u012f Vilniaus rajon\u0105. Pa\u017eym\u0117tina, kad gerumo akcija \u0160al\u010dininkuose vykdoma jau antrus metus i\u0161 eil\u0117s. \u0160\u012fkart pasienie\u010diai ir jaunieji pasienie\u010diai aukojo pinig\u0117lius ir pirko skan\u0117stus vieni\u0161iems \u017emon\u0117ms. Bendruomen\u0117s taip pat prisid\u0117jo, kas kuo gal\u0117jo.<\/p>\nBendruomen\u0117s pareig\u016bn\u0117 J. Kuncaitien\u0117 d\u017eiaugiasi, kad pasienie\u010diai stengiasi prisid\u0117ti prie jaunimo pilieti\u0161kumo ugdymo. Nor\u0117t\u0173si, kad \u0161ie jaunuoliai suprast\u0173, jog, pavyzd\u017eiui, prading\u0119s internetas n\u0117ra did\u017eiausia problema pasaulyje. ,,Labai svarbu jau nuo ma\u017e\u0173 dien\u0173 suprasti, kas yra i\u0161 tikr\u0173j\u0173 gerumas\u201c- tikino socialin\u0117 darbuotoja Halina Kliacevi\u010d.<\/p>\n Akcijos metu aplankyti tikrai vargingai gyvenantys \u017emon\u0117s. Socialin\u0117 darbuotoja teig\u0117, jog stengiamasi parodyti ger\u0105j\u0105 pus\u0119 – kaip nepasiturintys \u017emon\u0117s sugeba gyventi gra\u017eiai ir tvarkingai d\u017eiaugdamiesi tuo, k\u0105 turi, nevartoti alkoholio ar kit\u0173 svaigal\u0173, ner\u016bkyti, suremontuoti, ap\u0161iltinti namus ir tvarkingai auginti vaikus.<\/p>\n Esu Jums d\u0117kinga, kad aplank\u0117te, gaila, kad skubate, nor\u0117\u010diau daugiau pabendrauti, vienai labai li\u016bdna. O dukra sunkiai dirba, toli gyvena, retai kada beatva\u017eiuoja\u201c. Atsisveikin\u0119 i\u0161vykom toliau.<\/p>\n \u0160al\u010dinink\u0173 sen. Petra\u0161k\u0173 Kaime i\u0161 nedidelio namelio kamino r\u016bko d\u016bmas. \u010cia gyvena \u012fsik\u016brusi jauna \u0161eima Irena su vyru ir dviem ma\u017eais vaikais. Tiesa, min\u0117ta moteris laukiasi jau tre\u010dios at\u017ealos.<\/p>\n Kiek v\u0117liau atvykome \u012f U\u017eupio g. \u0160al\u010dinink\u0173 sen. esant\u012f nedidel\u012f namel\u012f, kur mus maloniai pasitiko \u0161eiminink\u0117 Liucija \u010cepulionis. Kaime gyvenanti moteris viena u\u017eaugino keturis savo vaikus. Visi jau suk\u016br\u0117 savo \u0161eimas.<\/p>\n Prie namo su pla\u010dia \u0161ypsena pasitiko 79-eri\u0173 met\u0173 na\u0161l\u0117. Niekad nesiskund\u017eianti moteris, visada laukianti sve\u010di\u0173, optimist\u0117. Senut\u0117 pasakojo, kad kadaise buvusi labai gabi, i\u0161kart \u0117jusi \u012f antr\u0105 klas\u0119, o baigusi tris klases lenki\u0161koje mokykloje, i\u0161kart perkelta \u012f rus\u0173 mokykl\u0105, kur baig\u0117 septynias klases.<\/p>\n Jos vyras jau seniai mir\u0117, dukra dar visai ma\u017ea \u017euvo autoavarijoje, s\u016bnus sudeg\u0117 gaisre (tuomet visi neteko nam\u0173), kitas s\u016bnus pasikor\u0117, tre\u010diasis s\u016bnus, su kuriuo dar iki pavasario gyveno ka\u017ekada smarkiai apdeg\u0119s gaisre. Dirbo su duj\u0173 balionu ir jis sprogo. ,,A\u0161 j\u012f pagimd\u017eiau \u2013 a\u0161 j\u012f ir globojau, niekada nepalikau. Taip ir gyvenome, visur su juo kartu, ta\u010diau \u0161\u012f pavasar\u012f jis mir\u0117 nuo v\u0117\u017eio\u201c. Miegu jo lovoje, nes labai ilgiuosi. Visus palaidojusi likau visai viena. M\u016bs\u0173 \u0161eim\u0105 lank\u0117 did\u017eiul\u0117s nelaim\u0117s. Tai lyg koks prakeiksmas. Du kartus nor\u0117jau nusi\u017eudyti, dabar jau apie tai negalvoju, daug meld\u017eiuosi ir \u017einau, kad nuo likimo nepab\u0117gsi\u201c.<\/p>\n Ma\u017ea to, pravirko mo\u010diut\u0117, mane dar i\u0161mesti \u012f gatv\u0119 gali. \u0160ie namai ne man priklauso, jie padalinti trimis lygiomis dalimis ,o po s\u016bnaus mirties atiteko giminai\u010diams. Neseniai skambino an\u016bk\u0117 ir teig\u0117, kad ji \u012fsiskolinusi bankams ir jos dal\u012f gali paimti antstoliai, o tada a\u0161 liksiu dar ir be nam\u0173. Mano pensija ma\u017ea, bijau, kad jos neu\u017eteks, kad mane paimt\u0173 \u012f seneli\u0173 namus, bet a\u0161 va primezgiau kojini\u0173, jeigu paimt\u0173 a\u0161 visus ten gyvenan\u010dius apdovano\u010diau, kad visiems b\u016bt\u0173 \u0161ilta. Socialin\u0117 darbuotoja negal\u0117jo patik\u0117ti, kas taip gal\u0117jo \u012fbauginti mo\u010diut\u0119 po \u0161itiek nelaimi\u0173 ir j\u0105 ramino. Paai\u0161kino, kad jos niekas tikrai nei\u0161mes, nes jos situacija yra \u017einoma, kad ji gali nusiraminti ir gyventi savo namuose, o jeigu reik\u0117t\u0173 eiti \u012f globos ar seneli\u0173 namus, jos pensijos u\u017etekt\u0173, o jei neu\u017etekt\u0173, valstyb\u0117 kompensuot\u0173. Mo\u010diut\u0117 pro a\u0161aras \u0161ypsojosi ir d\u0117kojo, kad j\u0105 nuramino, nes nuo pavasario negal\u0117jo ramiai miegoti ir labai i\u0161gyveno. Senol\u0117 sako, kad vis\u0105 gyvenim\u0105 nusiraminimo ie\u0161kojo megzdama ir skaitydama, ta\u010diau dabar jau visai prastai mato, tod\u0117l belikusi malda.<\/p>\n Buvo gera \u017einoti, kad Vilniaus oro uosto pasienio u\u017ekardos Jaunojo pasienie\u010dio b\u016brelio vaik\u0173 \u0161irdis suvirpino matytos ir i\u0161girstos istorijos. Jie sak\u0117 \u0161tai k\u0105:<\/p>\n And\u017eej: ,,Tokia i\u0161vyka patiko, a\u0161 pama\u010diau kaip gyvena \u017emon\u0117s, kurie niekada nemat\u0117 \u0161viesos \u0161iame pasaulyje, kai kurie suparaly\u017eiuoti, sunkiai juda, bet vis tiek d\u017eiaugiasi gyvenimu. Sunku palyginti su mumis, kai mes, b\u016bdami sveiki, jaudinam\u0117s d\u0117l kokio nors menkniekio ir d\u0117l visko greit u\u017esigaunam. O \u0161ie \u017emon\u0117s atrodo viskuo patenkinti, ant nieko ir d\u0117l nieko nepyksta, nieko nekaltina. Tiesiog d\u017eiaugiasi kiekviena gyvenimo diena. Manau i\u0161 toki\u0173 \u017emoni\u0173 reikia imti pavyzd\u012f ir mokytis, kaip reik\u0117t\u0173 gyventi\u201c.<\/p>\n David: ,,Aplank\u0119s \u0161iuos senolius buvai labai nusteb\u0119s, kaip jie gali b\u016bti laimingi gyvendami tokiomis prastomis s\u0105lygomis, visi\u0161kai vieni\u0161i, ligoti, kartais net neturintys k\u0105 valgyti ar negalintys vaik\u0161\u010dioti. Ir jie laimingi. Jie d\u017eiaugiasi tokiais dalykais, kuri\u0173 mes net nepastebim ir skund\u017eiam\u0117s, kad m\u016bs\u0173 gyvenime viskas blogai, ,,depresuojam\u201c d\u0117l \u012fvairi\u0173 savo pa\u010di\u0173 susigalvot\u0173 smulkmen\u0173. Pasirodo, mes ne\u017einom, k\u0105 rei\u0161kia, kai \u017emogui tikrai blogai. \u0160ie \u017emon\u0117s pasirod\u0117 turintys didel\u0119 \u0161ird\u012f, jie rodo pavyzd\u012f, kad ir kaip beb\u016bt\u0173 \u017emogui blogai, negalima pasiduoti ir b\u016btina tik\u0117ti savimi. Daugiau gyvenime toki\u0173 ger\u0173 \u017emoni\u0173, tai ir pasaulis gra\u017eesnis atrodyt\u0173\u201c.<\/p>\n Devid: ,,Trumpai tariant mane nustebino, kad tokiomis gyvenimo s\u0105lygomis, kurias mes pamat\u0117m, galima b\u016bti laimingu \u017emogumi. Iki \u0161iol negaliu patik\u0117ti\u201c.<\/p>\n Emilis. ,,Tik\u0117jausi blogesnio, esu mat\u0119s visko, bet i\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u0161i\u0173 vieni\u0161\u0173 ligot\u0173 \u017emoni\u0173 gaila. Bet jie \u0161aunuoliai, kad nepasiduoda ir gyvena toliau. Dar ir su \u0161ypsena\u201c.<\/p>\n Evelina: ,,Nesitik\u0117jau i\u0161 \u0161ios kelion\u0117s toki\u0173 \u012fsp\u016bd\u017ei\u0173, emocij\u0173. Mano manymu tur\u0117t\u0173 b\u016bti daugiau toki\u0173 akcij\u0173 tam, kad vaikai, paaugliai suprast\u0173-gyvenimas n\u0117ra toks tobulas, kaip jie mano, gyvenimas nesisuka vien aplink virtuali\u0105 realyb\u0119 ir socialinius tinklus,\u00a0 yra ir kit\u0173, daug rimtesni\u0173 problem\u0173.<\/p>\n Mane labiausiai sugraudino, kai atva\u017eiavome \u012f aklo \u017emogaus Juzefo namus. Jam jau 67-eri metai ir jis\u00a0 nejaut\u0117 meil\u0117s jausmo-to, kurio siekia kiekvienas \u017emogus, bet vis tiek sako, jog yra laimingas. Ne\u012ftik\u0117tina\u201c.<\/p>\n Edvinas: ,,Labai nud\u017eiugino, jog aklas senelis jau\u010diasi laimingas. Nusivyliau, kai su\u017einojau, jog \u017emogus mato tik tams\u0105 vis\u0105 gyvenim\u0105, ne\u012fsivaizduoja net kaip atrodo tikras pasaulis. N\u0117 nenutuokiu, kaip galima jaustis matant tik tams\u0105. Nor\u0117t\u0173si padovanoti jam nors akimirk\u0105 \u0161viesos ir pasaulio spalv\u0173. Gaila, tai ne\u012fmanoma. Nesitik\u0117jau, kad \u0161iais laikais yra toki\u0173 \u017emoni\u0173, kurie galvoja ne tik apie save. Socialini\u0173 darbuotoj\u0173 darbas labai sunkus\u201c.<\/p>\n Karolis: ,,\u0160ie \u017emon\u0117s parod\u0117, kad reikia mokytis d\u017eiaugtis kiekviena smulkmena savo gyvenime, nes bet kada gali visk\u0105 prarasti ir tiesiog nesp\u0117si to padaryti. Gyvenimas n\u0117ra am\u017einas\u201c.<\/p>\n Gabriela: ,,Ne\u012fsivaizdavau, jog kai kurie \u017emon\u0117s taip gyvena. Supratau, kad reikia branginti tai, k\u0105 turi. Nor\u0117\u010diau pad\u0117ti. Sugraudino istorija, kur mo\u010diut\u0117 palaidojo visus vaikus ir vyr\u0105. Moteris gyvena visi\u0161kai viena, bijodama, jog, kad nei\u0161mest\u0173 i\u0161 buto, kuris priklauso ne jai vienai ir kad \u012f senoli\u0173 namus gali nepriimti d\u0117l per ma\u017eos pensijos\u201c.<\/p>\n Arnold: ,,Gaila \u0161i\u0173 \u017emoni\u0173, bet jie nepasiduoda ir tiki savimi. Mums tai ne\u012ftik\u0117tina\u201c.<\/p>\n \u0160al\u010dininkuose tokio pob\u016bd\u017eio akcija vyko jau antrus metus i\u0161 eil\u0117s. Tikim\u0117s, kad renginys taps tradiciniu, o norin\u010di\u0173j\u0173 pad\u0117ti bei pasidalinti gerumu tik daug\u0117s.<\/p>\n Gra\u017eiausios \u0161vent\u0117s tos, kuri\u0173 metu dalinamos ne brangios dovanos, o tiesiog gerumas.<\/p>\n Pastaba. Vaik\u0173 kalba netaisyta.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Art\u0117jant \u017eiemos \u0161vent\u0117ms, kaip ir pra\u0117jusiais metais, Vilniaus pasienio rinktin\u0117 kartu su bendruomen\u0117mis, Mick\u016bn\u0173 bei Antakalnio gimnazij\u0173 Jaunojo pasienie\u010dio b\u016breliais organizavo gerumo akcij\u0105 \u0160al\u010dinink\u0173 ir Vilniaus rajone, kuri privert\u0117 susim\u0105styti ir suvirpino kiekvieno dalyvavusiojo \u0161ird\u012f. Paprastai laukiant \u0160v. Kal\u0117d\u0173 ir Nauj\u0173j\u0173 met\u0173 m\u016bs\u0173 d\u0117mes\u012f patraukia blizgu\u010diai, suvenyrai ir girliandos, kuriomis ketiname papuo\u0161ti namus. Ie\u0161kome prabangi\u0173 …<\/a><\/a> <\/a>Pagirtina, kad \u0160al\u010dinink\u0117li\u0173 \u0160v. Jurgio parapijos \u201eCaritas\u201c vaik\u0173 dienos centro \u201e\u0160al\u010diukai\u201c vadov\u0117 Eugenija Morozova jau lauk\u0117 par\u016bpinusi likimo nuskriaustiems \u017emon\u0117ms po krep\u0161\u012f lauktuvi\u0173 \u0161ventiniam stalui, o \u0160al\u010dinink\u0173 seni\u016bnijos seni\u016bnas G\u017eego\u017e Jurgo sugeb\u0117jo i\u0161tr\u016bkti i\u0161 darb\u0173 s\u016bkurio ir drauge aplankyti senolius. \u0160al\u010dinink\u0173 seni\u016bnijos socialin\u0117 darbuotoja Helena Kliacevi\u010d su a\u0161aromis akyse vien\u0105 po kitos pasakojo vieni\u0161\u0173 \u017emoni\u0173 tragi\u0161kas gyvenimo istorijas.<\/p>\n<\/a>Pirmiausia lankytasi Vienkiemio g. Mikantoni\u0173 k., \u0160al\u010dinink\u0173 sen. pas poni\u0105 Jadvyg\u0105 Marinovskaj\u0105. Moteris, nors ir turinti dukr\u0105 jau\u010diasi labai vieni\u0161a. Taip susiklost\u0117 likimas, kad jos sugyventinis gana anksti ir netik\u0117tai mir\u0117, o ji liko be pastog\u0117s. Nors su vyru pragyventi 23 metai, kartu kurti, statyti ir remontuoti namai, ta\u010diau jam mirus sugyventin\u0117 buvo i\u0161pra\u0161yta lauk, nes nebuvo oficiali \u017emona ir nieko nepaveld\u0117jo. Netur\u0117dama kur gyventi, pati turinti negali\u0105, su a\u0161aromis akyse paliko namus ir laikinai apsigyveno \u0160al\u010dinink\u0173 rajono \u010ciu\u017eakampio savaranki\u0161ko apgyvendinimo namuose. V\u0117liau dukra pad\u0117jo nusipirkti nedidel\u012f namuk\u0105 be patogum\u0173. \u0160iuo metu Jadvyga gra\u017eiai susitvarkiusi kukl\u0173 namuk\u0105, ta\u010diau jos ne\u012fgalumo pensija gana ma\u017ea. D\u0117l sveikatos problem\u0173 nepavyko u\u017edirbti pilnos pensijos, nes neu\u017eteko privalomo darbo sta\u017eo. Gyvendama kaime d\u0117l sunki\u0173 fizini\u0173 darb\u0173 labai jauna sunegalavo. \u0160iuo metu sunkiai vaik\u0161to, o be\u00a0 lazdos \u2013 niekur. Stuburo ligos ir vyro netektis smarkiai palau\u017e\u0117 moter\u012f. Tiesa, ji vasaros metu dar vis tiek sodina ir prisi\u017ei\u016bri dar\u017e\u0105. Sako, kad taip pigiau gali u\u017esiauginti dar\u017eovi\u0173. Did\u017eiausi\u0105 dal\u012f pinig\u0173 i\u0161 gaunam\u0173 142 eur\u0173 i\u0161leid\u017eia vaistams, kurie beveik nekompensuojami bei nuolatiniam gydymuisi, o kitoms i\u0161laidoms – malkoms, drabu\u017eiams, i\u0161gyvenimui lieka visai ma\u017eai. I\u0161vydusi m\u016bs\u0173 dovanas ir vai\u0161es moteris pravirko: ,,nu\u0117jusi \u012f parduotuv\u0119, ger\u0105j\u012f baton\u0105 tik pauostau, jis taip kvepia ir b\u016bna toks mink\u0161tas, bet esu priversta pirkti pigiausi\u0105 arba nukainot\u0105. Tiesa, jau susitaikiau, kad taip teks nugyventi savo dienas, bet kartais b\u016bna labai sunku, juk norisi an\u016bkams dovan\u0173 nupirkti, o vos sukrap\u0161atau duonai.<\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a>Socialin\u0117 darbuotoja teigia, jog \u0161i\u0105 \u0161eim\u0105 pateikia daug kam kaip pavyzd\u012f. Irena u\u017eaugo su 3 seserimis ir 2 broliais daugiavaik\u0117je alkoholik\u0173 \u0161eimoje. Iki \u0161iol su broliais ir seserimis labai artimai bendrauja. Tiesa, b\u016bdama mokyklinio am\u017eiaus liko na\u0161lait\u0117, nes mir\u0117 motina. T\u0117vo niekada nepa\u017einojo. \u0160eima nuosavo b\u016bsto netur\u0117jo, nes laiku nei\u0161sipirko ir d\u0117l skol\u0173 buvo i\u0161keldinti \u012f gatv\u0119. Taip prarado but\u0105 ir \u0161eima liko be pastog\u0117s.\u00a0 Tuo metu visi vaikai buvo suaug\u0119, tik viena Irena buvo dar mokyklinio am\u017eiaus. Motina i\u0161sigando, kad liko gatv\u0117je ir nusprend\u0117 gydytis nuo alkoholizmo, \u012fsidarbino socialine darbuotoja, slaug\u0117 senelius ir kartu su dukra apsigyveno nedideliame nuomojamame namuke tame pa\u010diame kaime. Deja, mama staiga mir\u0117 ir mergait\u0117 liko na\u0161lait\u0117. Visi\u0161kai viena. Giminai\u010diai ja r\u016bpinosi. Tuo metu mergina jau draugavo su savo dabartiniu sugyventiniu ir netrukus suk\u016br\u0117 \u0161eim\u0105, susilauk\u0117 dviej\u0173 vaik\u0173. \u0160eimai buvo sunku, nes iki nuomojamo namo labai sunku priva\u017eiuoti, visuomeninis transportas retai va\u017eiuoja, o savo transporto priemon\u0117s neturi. Iki vaik\u0173 gimimo Irena dirbo parduotuv\u0117je ,,Maxima\u201c Vilniuje. Firma organizavo darbuotoj\u0173 ve\u017eim\u0105 iki darbo vietos, tad moteris tuo naudojosi ir netinginiavo. Irenos vyras turi negali\u0105 ir dirbti negali, bet abu sutuoktiniai darb\u0161t\u016bs ir tvarkingi.Pavyzdingai gyvena i\u0161 nedideli\u0173 pajam\u0173. Matyti, kad Irena labai jautri ir tvarkinga mama. Vaiku\u010diai gra\u017eiai ir \u0161variai aprengti bei pri\u017ei\u016br\u0117ti. Prie\u0161ingai nei jos mirusi mama, nei ji, nei vyras nevartoja alkoholio, ner\u016bko. Kaime tai retas atvejis ir tikrai gra\u017eus pavyzdys. Pabendrav\u0119 su pavyzdine moterimi ir palik\u0119 vai\u0161i\u0173, keliavome toliau.<\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a>Taip susiklost\u0117 gyvenimas, kad jauniausias s\u016bnus Art\u016bras susilauk\u0119s s\u016bnaus tur\u0117jo atlikti privalom\u0105j\u0105 karo tarnyb\u0105, tod\u0117l savo sugyventin\u0119 ir vaik\u0105 laikinai atve\u017e\u0117 gyventi \u012f t\u0117vi\u0161k\u0119 pas motin\u0105. Vaiko mama negal\u0117jo b\u016bti su vaiku namuose, nes reik\u0117jo pinig\u0173. Moteris \u012fsidarbino Rudaminos pauk\u0161tyne, o 2 metuk\u0173 s\u016bneliu r\u016bpinosi ponia Liucija. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties ji negal\u0117jo dirbti.<\/p>\n<\/a>Geros \u0161irdies motina savo namuose rado vietos jaunai \u0161eimai. Socialin\u0117 darbuotoja teigia, kad tai viena i\u0161 pavyzdini\u0173 \u0161eim\u0173, kaip sunkiai besiver\u010diant galima i\u0161gyventi tvarkingai ir darniai.<\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a>Kita \u0161eima verta pagarbos – \u00a0i\u0161 skurdo lygio sunkaus darbo d\u0117ka pasiekusi vidutin\u012f pragyvenimo lyg\u012f, tai Ivona Iva\u0161ko, gyvenanti Skub\u0117t\u0173 k, \u0160al\u010dinink\u0173 sen.<\/p>\n<\/a><\/a>\u0160eimoje augo 4 vaikai. Du i\u0161 j\u0173 jau suaug\u0119, dukra dirba Vilniuje, s\u016bnus tarnauja Kra\u0161to apsaugos savanori\u0173 paj\u0117gose, kiti du dar mokyklinio am\u017eiaus. \u00a0Ka\u017ekada \u0161eima atsikraust\u0117 gyventi \u012f ma\u017e\u0105 kiaurais langais namel\u012f, kreip\u0117si paramos. T\u0117veliai gyveno skurd\u017eiai ir netur\u0117jo galimybi\u0173 jaunai \u0161eimai pad\u0117ti. Ta\u010diau netrukus paramos jau nebereik\u0117jo. Darb\u0161ti pora u\u017esidirbo pragyvenimui ir vaik\u0173 i\u0161laikymui. Po truput\u012f remontavo namuk\u0105, j\u012f \u00a0ap\u0161iltino, \u012freng\u0117 vaikams kambarius, pl\u0117t\u0117si, nusipirko reikiamos \u012frangos ir dirbo \u017eem\u0119.<\/p>\n<\/a>\u0160iuo metu vyras remontuoja kelius ir dirba namuose \u016bkio darbus, o darb\u0161\u010dioji Ivona randa veiklos. \u0160eima labai savaranki\u0161ka. Ponia Ivona nuolat dirba savo \u016bkyje, laiko dvi karves, vi\u0161tas, uogauja, grybauja, ruo\u0161ia \u017eiemos sezonui \u012fvairus konservus, gamina s\u016brius, var\u0161k\u0119, v\u0117liau savo produktus parduoda.\u00a0 Vasar\u0105 auginamos \u012fvairios dar\u017eov\u0117s, namuose vyrauja \u0161vara ir tvarka, kiemas gra\u017eiai sutvarkytas. Ivona labai draugi\u0161ka, geros \u0161irdies, nepavydi, dalinasi su kaimynais maisto produktais. Vaikai puikiai i\u0161aukl\u0117ti, mandag\u016bs. \u0160eiminink\u0117 lauk\u0117 m\u016bs\u0173 su savo pa\u010dios keptu var\u0161k\u0117s pyragu ir vis\u0105 laik\u0105 \u0161ypsojosi.<\/p>\n<\/a>Svarstydami, i\u0161 kur \u00a0atsiranda j\u0117g\u0173 taip sunkiai gyvenant kurti toki\u0105 gra\u017ei\u0105 ir darni\u0105 \u0161eim\u0105, pasukome link Bronislavos Rogo\u017eos, gyvenan\u010dios Tartok\u0173 kaime, \u0160al\u010dinink\u0173 seni\u016bnijoje.<\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a>Moteri\u0161k\u0117 dirbo pa\u0161tininke, visuomet m\u0117go bendrauti su \u017emon\u0117mis. Niekad nesikreip\u0117 d\u0117l paramos, nors gyvena skurd\u017eiai, mo\u010diut\u0117 aukl\u0117ta taip, kad pinigus \u00a0reikia u\u017esidirbti, o ne gauti.. Dabar vaikai jau \u00a0suaug\u0119, turi savo \u0161eimas ir gyvena atskirai. Viena dukra turi negali\u0105, tod\u0117l b\u016bna da\u017eniau su motina. Ta\u010diau taip pat ir dirba tai, k\u0105 gali (yra florist\u0117). Vienas s\u016bnus dirbo pasienyje, o \u0161iuo metu jis jau pensijoje. Juo ypatingai did\u017eiuojasi moteris. Ji sako, kad pinigai laim\u0117s neatne\u0161a.<\/p>\n<\/a>Turb\u016bt su graud\u017eiausia istorija mus pasitiko Jekaterina Ranceva, gyv. Zavi\u0161oni\u0173 k., \u0160al\u010dinink\u0173 sen. Tiesa, \u0161i\u0105 moter\u012f lank\u0117me ir pra\u0117jusiais metais. Tai pavyzdingai tvarkinga ir \u0161viesi moteris.<\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a>Pa\u017ei\u016br\u0117jusi \u012f vai\u0161es, kurias mo\u010diutei atve\u017e\u0117me, puol\u0117 jas krauti mums atgal ir liep\u0117 ve\u017eti tiems, kas dar blogiau gyvena. \u010cia negal\u0117jome patik\u0117ti tuo, k\u0105 girdime, dabar jau beveik vis\u0173 akyse pasirod\u0117 a\u0161aros. Mo\u010diut\u0117 nustebusi sak\u0117: ,,ko j\u016bs graudinat\u0117s, \u010dia gi mano gyvenimo istorija, o ne j\u016bs\u0173. Nepergyvenkit d\u0117l man\u0119s, man viskas gerai. Labai a\u010di\u016b, kad aplank\u0117te, a\u0161 u\u017e jus pasimelsiu. U\u017e visus visada meld\u017eiuosi\u201c.<\/p>\n<\/a>Po Jekaterinos istorijos spaud\u0117 \u0161ird\u012f, ta\u010diau skub\u0117jome pas vieni\u0161\u0105 ne\u012fgal\u0173 vyr\u0105 – Anatolij\u0173 Laty\u0161ev\u0105, gyvenant\u012f. Zavi\u0161oni\u0173 k., \u0160al\u010dinink\u0173 sen. Po auto\u012fvykio prie lovos prikaustytas vyras, kai paklausi, kaip jis gyvena, visuomet atsako geriau u\u017e visus.<\/p>\n<\/a>Sunku patik\u0117ti, kad taip galima. Jis \u0161ypsojosi vis\u0105 laik\u0105, kol pas j\u012f buvome. Paklausus, kas yra laim\u0117, vyras nusi\u0161ypsojo: ,,laim\u0117 tur\u0117ti draug\u0105 ir pasitik\u0117ti savimi, \u017einoti, kad gali visk\u0105 padaryti pats\u201c.<\/p>\n<\/a>Palik\u0119 vai\u0161es ir palink\u0117j\u0119 sustipr\u0117ti bei sutikti likimo draug\u0105 i\u0161vykome pas Juzef\u0105.Vykome antrus metus i\u0161 eil\u0117s pas \u0161\u012f \u017emog\u0173, nes tiesiog negal\u0117jome jo nenud\u017eiuginti.<\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a>\u0160al\u010dinink\u0117li\u0173 k., \u0160al\u010dinink\u0173 sen. Gyvenantis Juzefas \u0160ilobritas – tikras kaimo \u0161viesulys. Vyras nuo gimimo aklas, ne\u012fgalus d\u0117l paraly\u017eiaus, pats sunkiai paeina, vos atsistoja. Jam reikalinga nuolatin\u0117 globa ir prie\u017ei\u016bra. Ta\u010diau negatyvi\u0173 dalyk\u0173 ar skund\u0173 i\u0161 jo nei\u0161girsi. Jis meld\u017eiasi u\u017e tuos, kurie nelaimingi, jis niekada nemat\u0119s pasaulio spalv\u0173 ir ne\u012fsivaizduoja, kaip jis atrodo, niekuomet netur\u0117jo \u0161eimos ir vaik\u0173, artimo ir mylimo \u017emogaus, tik \u0161eim\u0105…Ta\u010diau jis labai laimingas. Jis teigia, kad laim\u0117 – tai nam\u0173 \u0161iluma ir jaukumas, artim\u0173j\u0173 r\u016bpestis ir meil\u0117. \u0160ven\u010di\u0173 ypa\u010d laukia, nes tikisi sve\u010di\u0173 ir bendravimo.<\/p>\n<\/a>Sunku patik\u0117ti, kad visi \u0161ie aplankyti \u017emon\u0117s atrodo daug laimingesni negu mes.<\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a>Po emoci\u0161kai sunkios dienos visi buvome pakviesti \u012f Vaik\u0173 dienos centr\u0105 piet\u0173 ir skanios arbatos. Po ilgos dienos atrod\u0117 k\u0105snis strigo gerkl\u0117je, lyg valgytume svetim\u0105 maist\u0105. Ponia Eugenija papasakojo dar daug gyvenimi\u0161k\u0173 istorij\u0173 ne tik apie vieni\u0161us senolius, bet ir vargiai gyvenan\u010dius vaikus. Galvojome apie tai, kaip gra\u017eiais darbeliais kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 gal\u0117t\u0173 \u0161iems \u017emon\u0117ms pad\u0117ti.<\/p>\n
Skaityti daugiau<\/a><\/p>\n","protected":false},"author":5,"featured_media":1775,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[27,28],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.jpb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1770"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.jpb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.jpb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.jpb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/5"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.jpb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1770"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.jpb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1770\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1813,"href":"https:\/\/www.jpb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1770\/revisions\/1813"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.jpb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/1775"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.jpb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1770"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.jpb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1770"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.jpb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1770"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}