![\"\"](\"http:\/\/intranetas.ppd.local\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/2018_12_12_SRSA_Padek-vienisam-artimui-9.jpg\")
<\/a>Socialini\u0173 paslaug\u0173 centro atstov\u0117 Irena Maciulevi\u010di\u016bt\u0117, Kalveli\u0173 seni\u016bnijos socialin\u0117 darbuotoja Marija Antonovi\u010d bei Bezdoni\u0173 seni\u016bnijos socialin\u0117 darbuotoja Aliona Podleckaja vieni\u0161oms \u0161eimoms dalino nat\u016bralios vilnos patalus: pagalves ir antklodes. Vilniaus rajono \u201eCaritas\u201c savanor\u0117 Jadvyga ir Su\u017eioni\u0173 seni\u016bnijos socialin\u0117 darbuotoja Alina Mata\u010dinien\u0117 jau buvo par\u016bpinusios likimo nuskriaustiems \u017emon\u0117ms po krep\u0161\u012f lauktuvi\u0173 \u0161ventiniam stalui. Taigi, vykstant socialin\u0117s darbuotojos vien\u0105 po kitos pasakojo vieni\u0161\u0173 \u017emoni\u0173 sunkias gyvenimo istorijas.<\/p>\nVieni j\u0173 gyvena visi\u0161kai vieni\u0161i, palaidoj\u0119 t\u0117vus, seseris ar brolius, antr\u0105sias puses ir vaikus, kiti j\u0173 niekada netur\u0117jo ar net nepa\u017einojo. Treti gyven\u0119 ypa\u010d sunkiai ir savo rankomis u\u017esidirb\u0119 tai, k\u0105 turi be niekieno pagalbos kasdien meld\u017eiasi ir gyvena tik su Dievu.<\/p>\n Vilniaus Antakalnio gimnazijos ir Vilniaus pasienio rinktin\u0117s Jaunojo pasienie\u010dio b\u016brelio vaikai buvo sujaudinti ir dalinosi \u012fsp\u016bd\u017eiais:<\/p>\n Lukas: ,,B\u016brel\u012f lankau jau antrus metus. \u0160i veikla buvo kitokia, nei visuomet. Buvo labai \u012fdomu, bet sunku apib\u016bdinti k\u0105 jau\u010diau. Labai d\u017eiaugiuosi,\u00a0 kad sudalyvavau tokioje akcijoje, dabar lengviau suprasti, kas yra laim\u0117 ir kas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tikra nelaim\u0117. Kad da\u017enai dalykai, \u012f kuriuos mes reaguojame ir, kuriuos sureik\u0161miname yra nieko verti lyginant su tuo, k\u0105 mat\u0117me. Ypa\u010d nustebino senolio, kuris vasar\u0105 palaidojo \u017emon\u0105 ir liko visai vienas, o vaik\u0173 niekada netur\u0117jo, kasdienyb\u0117 ir buitis. Sunku suvokti, kaip tam \u017emogui vieni\u0161a, li\u016bdna ir sunku. Vyras rod\u0117 kambar\u012f, \u012f kur\u012f po \u017emonos mirties nebeu\u017eeina, tik prisimena, kad dviese buvo\u00a0 daug smagiau. Ta tamsa namuose, ilgam, paliko gana slogi\u0105 nuotaik\u0105. Tai mes u\u017esukome tik trumpam, o \u0161is vyras taip nuolat gyvena\u201c.<\/p>\n Aleksandras: ,,Man labai gaila \u0161i\u0173 seneli\u0173. A\u0161 nor\u0117\u010diau, kad pas juos viskas b\u016bt\u0173 gerai, bet prisid\u0117jom tuo, kuo gal\u0117jom, aplank\u0117m, pavai\u0161inom, nors tiek. \u012estrigo istorija apie ne\u012fgali\u0105, beveik nevaik\u0161tan\u010di\u0105 mo\u010diut\u0119, kuri\u0105 saugojo \u0161unelis, vis glaud\u0117si ir \u017ei\u016br\u0117jo jai \u012f akis, o ant m\u016bs\u0173 urzg\u0117. Moteris sako, jog vien\u0105 kart\u0105 j\u0105 i\u0161ve\u017e\u0117 \u012f ligonin\u0119 ir \u0161uo liko vienas. Gul\u0117jo vis\u0105 laik\u0105 nejud\u0117damas, nieko ne\u0117d\u0117 ir lauk\u0117 \u0161eiminink\u0117s. Po to karto atsirado baim\u0117, kad \u0161eiminink\u0117s v\u0117l kas nors nei\u0161ve\u017et\u0173 ir jis nelikt\u0173 vienas\u201c.<\/p>\n Ernestas: ,,Labai nud\u017eiugino tai, jog \u017emon\u0117s gyvendami skurde, visi\u0161kai vieni\u0161i, jokiu b\u016bdu nepasiduoda, d\u017eiaugiasi, jog atsibudus nieko neskauda ir vien d\u0117l to jau yra laimingi. Ne\u012ftik\u0117tina mo\u010diut\u0117s ligonin\u0117je istorija. Ji buvo tiek laiminga mus pama\u010diusi, kad nuolat \u0161ypsojosi ir d\u0117kojo,kad aplank\u0117me\u201c.<\/p>\n Deividas: ,,\u0160iek tiek nustebino tai, kad seneliai neturi gimini\u0173, beveik niekas jais nesir\u016bpina, bet jie vis tiek ka\u017ekaip moka b\u016bti laimingais. \u0160iuolaikiniai \u017emon\u0117s net ir tur\u0117dami visk\u0105 b\u016bna nuolat nelaimingi, o senoliai nieko netur\u0117dami b\u016bna laimingesni nei mes. Ligonin\u0117je aplank\u0117me dvi moteris. Antroji juokavo ir klausin\u0117jo, kod\u0117l mes kreipiam\u0117s \u012f j\u0105 \u201emo\u010diute\u201c, juk ji jauna ir gra\u017ei. Sako, \u0161irdis nesensta. \u0160i moteris vis\u0105 gyvenim\u0105 gyveno pasienio teritorijoje, tod\u0117l ypa\u010d d\u0117kojo pasienie\u010diams u\u017e tai, kad juos mato \u0161alia ir jau\u010diasi saugesn\u0117, link\u0117jo jiems nepasiduoti net sunkiausiomis akimirkomis, kai kas nors baugins ar \u0161anta\u017euos, likti s\u0105\u017einingais. I\u0161einant d\u0117kodama, kad aplank\u0117me, ji padeklamavo savo kurt\u0105 eil\u0117ra\u0161t\u012f\u201c.<\/p>\n Karolis: ,,Buvo \u012fdomu su\u017einoti tai, kad skurd\u017eiai gyvenantys \u017emon\u0117s teigia, kad jiems nieko netr\u016bksta ir jie yra laimingi. Jie vertina kitokius dalykus nei mes. Ir tai yra labai gra\u017eu. Buvo sunku \u017ei\u016br\u0117ti \u012f mo\u010diut\u0119, kuri pra\u0161\u0117 jos nefotografuoti d\u0117l ligos i\u0161kreipto veido ir viso k\u016bno. Ka\u017ekokia s\u0105nari\u0173 liga sukelianti did\u017eiulius skausmus, kankino t\u0105 moter\u012f. Paklausta kaip save guod\u017eia kai vaistai nepadeda, moteris sak\u0117 apsi\u017ei\u016bri ar niekas kieme arti nevaik\u0161to, kad nei\u0161g\u0105sdint\u0173 labai ir tiesiog r\u0117kia… nes labai sunku k\u0119sti. O kai skausmas suma\u017e\u0117ja m\u0117gina pati sau dainuoti, \u017ei\u016bri pro lang\u0105 ir laukia kol k\u0105 nors ten i\u0161vys. Taip ir gyvena. Spaud\u0117 \u0161ird\u012f klausant ir tr\u016bko \u017eod\u017ei\u0173. Tokiam \u017emogui did\u017eiausias d\u017eiaugsmas, kai nieko neskauda\u201c<\/p>\n Edgaras: ,,Man patiko, jog \u017emon\u0117s buvo optimisti\u0161ki, gyvendami vieni jokiose situacijose nepasiduoda bei tiki, jog kita diena bus geresn\u0117. Nors mo\u010diut\u0117, kuri\u0105 aplank\u0117me buvo li\u016bdna, sak\u0117 stebukl\u0173 vis tiek tikisi, gal geresn\u0117s sveikatos, ar sve\u010di\u0173, nes jau\u010diasi labai vieni\u0161a. Mums ruo\u0161iantis i\u0161eiti, pamat\u0117me prie dur\u0173 katin\u0105, o moteris nu\u0161vito, kad \u0161tai ir aplank\u0117 stebuklas. Katinas senas ir buvo prading\u0119s, ji maniusi, kad jis jau nebegr\u012f\u0161 arba, kad jo jau neb\u0117ra tarp gyv\u0173j\u0173, ta\u010diau \u0161tai Kal\u0117doms sugr\u012f\u017eo…Ji buvo tokia laiminga, kad lieka ne viena\u201c.<\/p>\n Laura: ,,Didel\u012f \u012fsp\u016bd\u012f paliko \u017emon\u0117s, kurie gyvena vieni\u0161i daug met\u0173 ir d\u017eiaugiasi gyvenimu. Jie supranta, kad tikra laim\u0117 yra gera sveikata. Gaila buvo moters, kuri vis\u0105 gyvenim\u0105 gyveno visi\u0161kai viena. Taip pat labai \u012fstrigo vienos, senyvo am\u017eiaus, labai ligotos moters \u017eod\u017eiai ,,kam J\u016bs lankot ir kaip \u010dia prisimenat senelius? Juk jie seni ir niekam nereikalingi\u201d. Ji smarkiai susik\u016bprinusi ir sulinkusi d\u0117l stuburo ir s\u0105nari\u0173 ligos, dant\u0173 neturi, plok\u0161tel\u0117 tokia sena ir visai nesilaiko, bet mo\u010diut\u0117 tokia \u0161viesi ir miela… Klaus\u0117 m\u016bs\u0173 vard\u0173, sak\u0117 melsis u\u017e mus, kad mums netekt\u0173 i\u0161gyventi to, k\u0105 teko jai. Labai d\u017eiaug\u0117si, kad aplank\u0117m, sak\u0117 vai\u0161i\u0173 \u010dia atve\u017e\u0117m metams. Susigraudinau.\u00a0 \u0160ita akcija leido dar labiau suprasti, kad mes, jauni \u017emon\u0117s nevertiname to, k\u0105 turime. Gyvename \u0161iltuose namuose, turim vandens kiek norim, valgom k\u0105 norim, miegam ant naujausi\u0173 lov\u0173 ir mums vis tiek yra viskas blogai. O \u0161ie \u017emon\u0117s, kurie neturi beveik nieko, yra laimingi. Jie d\u017eiaugiasi, kad i\u0161vis yra gyvi. Tai privert\u0117 susim\u0105styti ir apgalvoti, kas yra tikrosios vertyb\u0117s\u201c.<\/p>\n Ana: Pajutau did\u017eiul\u012f li\u016bdes\u012f, kai aplank\u0117me \u0161iuos vieni\u0161us senolius ir sunkiausia buvo suprasti tai, kad niekuo negalime realiai pad\u0117ti. Kiekvieno likimas vis kitoks. Li\u016bdna, nes \u0161ie \u017emon\u0117s lik\u0119 visi\u0161kai vieni, jiems n\u0117ra kuo pasitik\u0117ti, sunku gyventi. Bet \u0161ypsen\u0105 kelia tai, kad net ir tokiomis s\u0105lygomis jie d\u017eiaugiasi gyvenimu, yra laimingi. J\u0173 laimei tereikia tik sveikatos ir bendravimo.\u00a0\u00a0 Susim\u0105s\u010diau, kod\u0117l tada mums reikia visko ir tiek daug…Ir kod\u0117l visa tai vis tiek ned\u017eiugina…Ypa\u010d \u012fstrigo vienos, dabar lyg ir neblogai gyvenan\u010dios mo\u010diut\u0117s sunki gyvenimo istorija. Vyras prie\u0161 30 met\u0173 mir\u0119s, s\u016bn\u0173 palaidojo, kiti vaikai gyvena lyg ir laimingai, bet emigrav\u0119, tod\u0117l mato juos labai retai. Keista tai, kad d\u0117l namo, kur\u012f vis\u0105 gyvenim\u0105 stat\u0117 dar drauge su vyru, k\u0117sinosi atimti pats…kunigas-popas. Moteris buvo pavai\u0161inta arbata ir apnuodyta, siekiant testamento neva ba\u017eny\u010diai. A\u010di\u016b Dievui, ji liko gyva ir dabar labai nepasitiki \u017emon\u0117mis, meld\u017eiasi ryte ir vakare po kelias valandas, jos namuose net yra tam skirta vieta, \u012f parduotuv\u0119 vir\u0161 80 m. moteris 3 km eina p\u0117s\u010diomis, nuolat pasninkauja. Labai m\u0117gsta bendrauti, d\u017eiaugiasi kai kas nors j\u0105 lanko. Stebina, i\u0161 kur ji semiasi tiek stipryb\u0117s.<\/p>\n Gina: ,,Nesu net susim\u0105s\u010diusi, jog \u017emon\u0117s gali gyventi taip blogai ir vargingai. Pati kasdien namuose matau g\u0117r\u012f, jau\u010diu r\u016bpest\u012f, \u0161ilum\u0105, meil\u0119, turiu tai, apie k\u0105 \u0161ie \u017emon\u0117s negali net pasvajoti. Tokios akimirkos privert\u0117 susim\u0105styti, d\u0117l ko i\u0161 ties\u0173 gyvename. Labai d\u017eiaugiuosi, kad gal\u0117jau prisid\u0117ti prie \u0161io ma\u017ey\u010dio gero darbo ar nud\u017eiuginti ne vien\u0105, vis\u0173 pamir\u0161t\u0105 senol\u012f. Manau, tokiomis gerumo akcijomis reikia pl\u0117sti g\u0117r\u012f, kad pasaulis b\u016bt\u0173 bent kiek geresnis. Sunku buvo patik\u0117ti, kaip vieni\u0161a moteris d\u017eiaug\u0117si net nepa\u017e\u012fstamais \u017emon\u0117mis ir nor\u0117jo apkabinti. Moteris sako, kad pinig\u0173 jai nereikia, vis\u0105 gyvenim\u0105 d\u0117l j\u0173 dirbo, o \u0161tai senatv\u0117je d\u0117l to jos vos nenunuodijo. Laim\u0119 teikia bendravimas, o ne pinigai. \u0160i mo\u010diut\u0117 visiems paliko labai pozityv\u0173 \u012fsp\u016bd\u012f.<\/p>\n Jauki\u0173, \u0161ilt\u0173 art\u0117jan\u010di\u0173 Nauj\u0173j\u0173 met\u0173!<\/p>\n Pastaba. Vaik\u0173 kalba netaisyta.<\/p>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Kit\u0105 dien\u0105 bendruomen\u0117s pareig\u016bn\u0117 Jolita Kuncaitien\u0117 su Vilniaus pasienio rinktin\u0117s ir Antakalnio gimnazijos Jaunojo pasienie\u010dio b\u016brelio vaikais savanoriais i\u0161vyko \u012f Vilniaus rajon\u0105. T\u0105kart pasienie\u010diai ir jaunieji pasienie\u010diai taip pat aukojo pinig\u0117lius ir pirko skan\u0117stus vieni\u0161iems \u017emon\u0117ms. Bendruomen\u0117s taip pat prisid\u0117jo kuo gal\u0117jo. Socialini\u0173 paslaug\u0173 centro atstov\u0117 Irena Maciulevi\u010di\u016bt\u0117, Kalveli\u0173 seni\u016bnijos socialin\u0117 darbuotoja Marija Antonovi\u010d bei …<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/a><\/a><\/a><\/a>Vieni su d\u017eiaugsmu pri\u0117m\u0117 sve\u010dius ir dalinosi savo gyvenimo patirtimi, mielai fotografavosi ir si\u016bl\u0117 arbatos, kiti g\u0117dijosi skurdo ir sav\u0119s, veng\u0117 \u017ei\u016br\u0117ti \u012f akis, \u017ei\u016br\u0117jo \u012f \u017eem\u0119… atsisak\u0117 fotografuotis, ta\u010diau visi d\u017eiaug\u0117si, kad buvo netik\u0117tai aplankyti ir steb\u0117josi, kad ka\u017ekam dar r\u016bpi vieni\u0161\u0173 senoli\u0173 jausmai ir gyvenimas. Buvo \u017emoni\u0173, kuriuos nor\u0117josi tiesiog apkabinti ir nepaleisti, tokie \u0161vies\u016bs ir \u0161ilti… pilni gerumo, u\u017euojautos, meil\u0117s ir tik\u0117jimo. Socialiniai darbuotojai vienbalsiai teig\u0117, jog aplank\u0117me tik ma\u017eyt\u0119 dal\u012f nuskriaust\u0173 likimo \u017emoni\u0173, deja, j\u0173 yra gerokai daugiau\u2026<\/p>\n<\/a><\/a>D\u0117kojame visiems dalyvavusiems \u0161ioje gerumo akcijoje ir skyrusiems savo laik\u0105 bei paaukojusiems pinig\u0117li\u0173 vai\u0161\u0117ms. Tokie apsilankymai \u0161i\u0173 \u017emoni\u0173 namuose gerokai praskaidrina j\u0173 kasdienyb\u0119 ir buit\u012f. Buvo tikrai gera pad\u0117ti vieni\u0161iems senoliams, mokytis i\u0161 j\u0173 ir \u017einoti, kad prie j\u0173 kuklios laim\u0117s gal\u0117jome prisid\u0117ti ir mes. Link\u0117tume visiems vertinti \u0161alia esan\u010dius ir mus mylin\u010dius \u017emones ir ta meile dalintis su kitais.<\/p>\n
Skaityti daugiau<\/a><\/p>\n","protected":false},"author":5,"featured_media":1818,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[27,28],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.jpb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1816"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.jpb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.jpb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.jpb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/5"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.jpb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1816"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.jpb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1816\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1877,"href":"https:\/\/www.jpb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1816\/revisions\/1877"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.jpb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/1818"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.jpb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1816"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.jpb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1816"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.jpb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1816"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}