{"id":751,"date":"2017-12-20T08:00:18","date_gmt":"2017-12-20T06:00:18","guid":{"rendered":"http:\/\/www.jpb.lt\/?p=751"},"modified":"2018-10-26T10:43:31","modified_gmt":"2018-10-26T08:43:31","slug":"vilniaus-rinktines-jaunojo-pasieniecio-burelio-nariai-dalyvavo-kaledineje-gerumo-akcijoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.jpb.lt\/?p=751","title":{"rendered":"Vilniaus rinktin\u0117s Jaunojo pasienie\u010dio b\u016brelio nariai dalyvavo Kal\u0117din\u0117je gerumo akcijoje"},"content":{"rendered":"

Tre\u010diadien\u012f Vilniaus rinktin\u0117 su bendruomen\u0117mis organizavo gerumo akcij\u0105 \u0160al\u010dinink\u0173 rajone, kuri privert\u0117 susim\u0105styti apie daugyb\u0119 dalyk\u0173 ir suvirpino kiekvieno dalyvavusio joje \u0161ird\u012f.<\/p>\n

Paprastai art\u0117jant \u0161vent\u0117ms ie\u0161kome kuo didesn\u0117s eglut\u0117s, perkame jai prabangius papuo\u0161alus ir blizgu\u010dius, fotografuojame ir grei\u010diau keliame \u012f socialinius tinklus pasigirti, skubame pirkti dovan\u0173, domim\u0117s naujais receptais, galvojame k\u0105 skaniau ir \u012fdomiau pagaminti, vieni kitus sveikiname da\u017eniausiai \u0161abloniniais sveikinimais, kuriuos net ne patys para\u0161\u0117me\u2026<\/p>\n

Vis linkime sveikatos, bet jos nevertiname. Linkime laim\u0117s, bet turb\u016bt n\u0117 ne\u017einome kas tai yra. Nuolat b\u016bname nepatenkinti ir nelaimingi, skund\u017eiam\u0117s \u012fvairiais dalykais, kritikuojame, pykstame, siekiame pinig\u0173, geresn\u0117s darbo vietos, \u0161lov\u0117s, garb\u0117s ir pinig\u0173. Ta\u010diau visa tai mums atne\u0161a did\u017eiul\u012f nusivylim\u0105. Mes pamir\u0161tame kas yra tikra laim\u0117, da\u017enai b\u016bname per daug i\u0161puik\u0119, kad nuo\u0161ird\u017eiai paklaustume kaip jau\u010diasi m\u016bs\u0173 kolega ar artimas \u017emogus, juo labiau nesidomime kaip gyvena svetimas ir galb\u016bt labai vieni\u0161as \u017emogus. Visi manome, kad esame labai geri, ta\u010diau reikt\u0173 pripa\u017einti, kad da\u017eniausiai geri b\u016bname tik sau.<\/p>\n

N\u0117ra toki\u0173 \u017eod\u017ei\u0173, kuriais galima b\u016bt\u0173 i\u0161reik\u0161ti t\u0105 jausm\u0105, kur\u012f pajuto gerumo akcijoje dalyvavusi kompanija. \u0160ios akcijos tikslas aplankyti vieni\u0161us \u017emones ir parodyti, kad jie mums r\u016bpi, kiek \u012fmanoma praskaidrinti jiems nuotaik\u0105 ir nuve\u017eti Kal\u0117dini\u0173 vai\u0161i\u0173 \u0161ventiniam stalui. Kai kuriems i\u0161 j\u0173 did\u017eiausia dovana \u2013 sve\u010dias.<\/p>\n

Vilniaus rinktin\u0117 skyr\u0117 transport\u0105 \u0161iai gerumo akcijai \u012fgyvendinti. Bendruomen\u0117s pareig\u016bn\u0117 su savanoriais Antakalnio gimnazijos Jaunojo pasienie\u010dio b\u016brelio vaikais i\u0161 Vilniaus miesto i\u0161vyko \u012f \u0160al\u010dininkus. \u0160al\u010dinink\u0117li\u0173 \u0160v. Jurgio parapijos \u201eCaritas\u201c vaik\u0173 dienos centro \u201e\u0160al\u010diukai\u201c vadov\u0117 Eugenija Morozova jau lauk\u0117 par\u016bpinusi likimo nuskriaustiems \u017emon\u0117ms po lauktuves \u0161ventiniam stalui, \u0160al\u010dinink\u0173 seni\u016bnijos socialin\u0117 darbuotoja Helena Kliacevi\u010d su a\u0161aromis akyse vien\u0105 po kitos pasakojo vieni\u0161\u0173 \u017emoni\u0173 tragi\u0161kas gyvenimo istorijas.<\/p>\n

Turime nepamir\u0161ti, kad toli gra\u017eu ne visi gali sau leisti apsilankyti parduotuv\u0117je ir gr\u012f\u017eti su pilnais krep\u0161iais skan\u0117st\u0173. Kai kurie net negali j\u0173 matyti ar savaranki\u0161kai eiti, ta\u010diau moka b\u016bti laimingi. \u0160alia m\u016bs\u0173 yra dar daug \u017emoni\u0173, kurie gali sau leisti apsilankyti parduotuv\u0117je vos du kartus per m\u0117nes\u012f ir nusipirkti tik b\u016btin\u0173 maisto produkt\u0173 i\u0161gyvenimui, juos ant kupros parsine\u0161ti 7 kilometrus, \u0161ildyti namus tik tada, kai jau labai \u0161alta, gyventi dar vis be elektros ir net nesisk\u0173sti.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

\u201eD\u017eiaugiuosi, kad pasieniet\u0117 stengiasi prisid\u0117ti prie jaunimo pilieti\u0161kumo ir empati\u0161kumo ugdymo, parodyti, kad firminiai drabu\u017eiai ir internetas n\u0117ra viskas, paai\u0161kinti kas yra tikrosios \u017emogi\u0161kos vertyb\u0117s ir k\u0105 rei\u0161kia i\u0161 tikr\u0173j\u0173 gerumas\u201c- tikino socialin\u0117 darbuotoja.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

Lank\u0117me tikrai vargingai gyvenan\u010dius \u017emones. Pirmiausia atvykome \u012f Trakini\u0173 kaime esant\u012f nam\u0105, gerokai nutolus\u012f nuo pagrindinio miestelio. \u010cia mus pasitiko pasiligojusi senyvo am\u017eiaus moteris. Namas senas, viduje \u0161vilpia v\u0117jas, bet eglut\u0117 papuo\u0161ta, visur tvarka. Moteris negal\u0117jo nesisteb\u0117ti kaip j\u0105 \u201eniekam nereikaling\u0105, sen\u0105 ir negra\u017ei\u0105, gyvenan\u010di\u0105 taip toli\u201c ka\u017ekas sugalvojo aplankyti, kad ji ka\u017ekam par\u016bpo. Apsikabinusi socialin\u0119 darbuotoj\u0105 verk\u0117, kad seniai netur\u0117jo toki\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 su tiek sve\u010di\u0173. Nors moteris sunkiai vaik\u0161\u010diojanti pra\u0161\u0117 luktel\u0117ti, nes labai nor\u0117jo mus i\u0161lyd\u0117ti i\u0161\u0117jusi \u012f lauk\u0105. \u201eMan taip smagu, lyd\u0117siu akimis kol i\u0161nyksite horizonte, tikra laim\u0117, kai tave kas prisimena ne i\u0161 pareigos, savo noru\u201c- teig\u0117 ji apsia\u0161arojusi i\u0161 d\u017eiaugsmo. I\u0161eiti buvo tikrai sunku.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

Netrukus aplank\u0117me Viktor\u0105. Vyras gyvena vienas, apgriuvusiame, supelijusiame name. Ant stalo tu\u0161ti prid\u017eiuv\u0119 indai atrod\u0117 byloja, kad \u0161ilto maisto \u010dia seniai neb\u016bta. \u017dmona seniai mirusi. Vaik\u0173 n\u0117ra. Paklausus kas yra laim\u0117, Viktoras \u0161yptel\u0117jo \u201eKai esi pavalg\u0119s, namuose yra \u0161ilta ir \u0161alia uodeg\u0105 vizgina \u0161uo.\u201c \u0160is \u017emogus atsisak\u0119s bet kokios paramos, gauna pensij\u0105 \u0161iek tiek vir\u0161 150 eur\u0173 ir sako, kad jam ir jo augintiniui gana, pragyventi u\u017etenka ir daugiau nieko nereikia. Pad\u0117kojo u\u017e maist\u0105, bet teig\u0117, kad yra kam gal labiau reikia nei jam. Buvo sunku patik\u0117ti. \u0160yptel\u0117jo, kad j\u012f prisiminimai labiau \u0161ildo, nei ugnis krosnyje ir pa\u017evelg\u0117 \u012f sien\u0105\u2026<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

Tre\u010dia istorija graudino ne k\u0105 ma\u017eiau. Toli nuo pagrindinio miestelio, tame pa\u010diame name, kur gyvena Viktoras, tik kitoje jo pus\u0117je gyvena vos 8 met\u0173 mergait\u0117 su kukliai u\u017edirban\u010diais t\u0117vais. \u010cia n\u0117ra ne tik interneto, bet ir nei vieno jos draugo. Iki mokyklos 8 kilometrai, kasdien ji eina 3 kilometrus p\u0117s\u010diomis, jei blogas oras ir visus 8, nes tuomet mokyklinis mikroautobusas neturi galimyb\u0117s iki \u010dia atva\u017eiuoti. Gyventojai rodo p\u0117da sniege ir pasakoja, kad kaime lankosi daug vilk\u0173, bet ma\u017eoji dr\u0105si ir j\u0173 nebijo. Motina su pasidid\u017eiavimu giriasi, kad turi dar ir 20 met\u0173 s\u016bn\u0173, kuris baig\u0117 mokykl\u0105, u\u017edarbiauja, negeria ir su drauge jau laukiasi vaiku\u010dio. Vis\u0173 pagrindin\u0117 transporto priemon\u0117 \u2013 dviratis. Paprastas, be joki\u0173 b\u0117gi\u0173, tiesiog su patogiu daiktams susid\u0117ti pritvirtintu krep\u0161iu. Skund\u0173 nesigird\u0117jo joki\u0173. \u017dmon\u0117s ir \u010dia laimingi.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

Aplank\u0117me kiek ar\u010diau miestelio gyvenan\u010di\u0105 dar vien\u0105 ypa\u010d ger\u0173 \u017emoni\u0173 \u0161eim\u0105. Senyvo am\u017eiaus mo\u010diut\u0117 laukia aki\u0173 operacijos, jai gresia netekti reg\u0117jimo, tod\u0117l d\u017eiaugiasi kiekviena akimirka, kuri\u0105 gali pamatyti pati. Vyras prie\u0161 penkis metus apako d\u0117l tos pa\u010dios ligos, ilgai sirgo depresija, dabar susitaik\u0117. \u0160eima turi \u012fs\u016bn\u012f, kur\u012f i\u0161 gailes\u010dio dar vaikyst\u0117je pa\u0117m\u0117 globoti, ta\u010diau ir jo \u017emonai v\u0117\u017eys. Atrod\u0117 nesibaigian\u010dios ligos neapleid\u017eia nam\u0173, ta\u010diau gerumo \u010dia nestigo. Mus pri\u0117m\u0117 svetingai, si\u016bl\u0117 pavai\u0161inti nat\u016bralia arbata ir dalino patarimus kaip saugoti sveikat\u0105, nes tai tikroji laim\u0117. Jie vis\u0105 laik\u0105 \u0161ypsojosi, vienas kitam laik\u0117 u\u017e rankos, pad\u0117davo atsikelti ar atsis\u0117sti, k\u0105 nors paduodavo ir karts nuo karto vienas kit\u0105 paglostydavo. I\u0161lyd\u0117jo su \u0161ypsena, link\u0117jo d\u017eiaugtis ry\u0161kiomis spalvomis. Sak\u0117, kad jiems ne taip blogai, kaip tiems, kurie niekada nieko nemat\u0117.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

Netoliese gyvena Josefas, kuris nemato nuo vaikyst\u0117s. Jam jau apie 70 met\u0173 am\u017eiaus. Tiesa, vyro kojos paraly\u017eiuotos, vaik\u0161to labai sunkiai. Vis\u0105 laik\u0105 gyveno su mama. Kai ji mir\u0117, brolis su \u017emona apsi\u0117m\u0117 j\u012f globoti. \u0160i \u0161eima teigia, kad Josefas geriausias \u017emogus koks gali b\u016bti. Jis meld\u017eiasi tris valandas per dien\u0105 ir visada u\u017e kitus. Jeigu tik i\u0161girsta, kad ka\u017ekam ka\u017ekas negerai, sako a\u0161 einu u\u017e juos pasimelsiu. Josefas nepa\u017e\u012fsta \u0161io gyvenimo spalv\u0173, ta\u010diau d\u0117l to nesiskund\u017eia, labai gra\u017eiai dainuoja, skaito rankomis ir net moka ra\u0161yti su specialia adata. Parod\u0117 j\u012f aplankiusiems sve\u010diams k\u0105 gali padaryti pats, sako stengiasi nesukelti kitiems daug problem\u0173. Paklausus kas yra laim\u0117 jo supratimu vyras akimirkai nutilo. \u201eDa\u017enai gird\u017eiu, kai \u017emon\u0117s eidami savo kojomis, matydami savo akimis, tur\u0117dami darbus ir \u0161eimas skund\u017eiasi, kad yra nelaimingi. Nesuprantu j\u0173. Meld\u017eiuosi u\u017e juos. Did\u017eiausias praradimas yra \u017emogus. A\u0161 tikrai laimingas, man nieko neskauda, turiu valgyti ir \u0161iltus namus, o svarbiausia esu ne vienas, o dar ir Dievas visada su mumis. Tai ir yra laim\u0117.\u201c Ir atrodyt\u0173, kad yra \u017emoni\u0173, kurie tokio ne\u012fgalaus giminai\u010dio g\u0117dyt\u0173si ar vadint\u0173 j\u012f problema, brolis su broliene nuo\u0161ird\u017eiai did\u017eiavosi Josefu. I\u0161einant Josefas padeklamavo eil\u0117ra\u0161t\u012f su link\u0117jimais, moteris vaikams dalino saldainius. Ir sudrausminti j\u0173 ar \u012ftikinti, kad \u0161ie vaikai visko turi nepavyko. \u201eMes J\u016bs\u0173 lauk\u0117me ir norime pasidalinti tuo, k\u0105 patys sau kartais leid\u017eiame. Gaila, kad \u017emon\u0117s \u0161iais laikais, kuo daugiau turi, tuo labiau gaili, jiems sunku ne mums\u201c \u2013 \u0161ypsojosi svetingai pri\u0117musi \u0161eiminink\u0117. Pasirodo, \u0161i \u0161eima prie vis\u0173 nes\u0117kmi\u0173 dar ir netekusi vienintelio savo s\u016bnaus, jis nuskendo 18 met\u0173 am\u017eiaus \u0161alia nam\u0173 esan\u010diame pr\u016bde. Sako visi u\u017e j\u012f meld\u017eiasi.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

I\u0161\u0117j\u0119 i\u0161 \u0161i\u0173 nam\u0173 beveik visi tyl\u0117jome. Mums j\u0173 problemos atrod\u0117 \u0161imt\u0105 kart\u0173 didesn\u0117s nei jiems patiems. Atrod\u0117 blogiau neb\u016bna kol nepasibeld\u0117me \u012f dar vienos mo\u010diut\u0117s duris. Moteris mus pasitiko taip nustebusi, kad su a\u0161aromis atsis\u0117do: \u201cDieve mano, meld\u017eiuosi ne veltui, pas mus at\u0117jo sve\u010di\u0173. B\u016bna kasdien s\u0117d\u017eiu prie lango ir akimis seku praeivius, bet niekas paprastai neu\u017eeina. Aplanko socialin\u0117 darbuotoja, bet jai irgi sunku, ji turi labai daug ir sunkaus darbo. O \u0161iandien tiesiog lais\u010diau g\u0117les ir sulaukiau sve\u010di\u0173, kai visai nesitik\u0117jau. U\u017eeikit, va matot kaip b\u016bna, Dievas i\u0161girsta tikin\u010di\u0173j\u0173 maldas. Noriu Jums padovanoti k\u0105 nors, juk \u0161vent\u0117s art\u0117ja, traukia i\u0161 d\u0117\u017eut\u0117s kruop\u0161\u010diai sulankstytas savo rank\u0173 darbo servet\u0117les, staltieses ir liepia imti.\u201c Mes, \u017einoma, ne\u0117m\u0117m, si\u016bl\u0117m jai parduoti, ta\u010diau moteris nustebo, jai smagiau dovanoti nei pinigus gauti. Sako gera b\u016bna, kai malonaus darbo turi. Skund\u0117si, kad ra\u0161tai visi vienodi, nes knyg\u0173 mezginiams ne\u012fperka, o interneto neturi ir naudotis nemoka. Ta\u010diau nor\u0117t\u0173 nauj\u0173 i\u0161mokti. (\u0160iandien jai jau paruo\u0161tas siuntinys su mezgimo bei n\u0117rimo knygomis ir naujais ra\u0161tais). Socialin\u0117 darbuotoja paai\u0161kino atvykimo tiksl\u0105 ir papra\u0161\u0117 pasipasakoti savo gyvenimo istorij\u0105. Visi pris\u0117dome. Tada moteris kukliai pravirko: \u201eMano dukra dar visai ma\u017ea \u017euvo autoavarijoje, s\u016bnus sudeg\u0117 gaisre, tada visi netekom nam\u0173. Vyras jau seniai mir\u0117. O \u0161is s\u016bnus, su kuriuo dabar gyvename smarkiai apdeg\u0119s taip pat gaisre. Tada a\u0161 jam sakiau, s\u016bnau, a\u0161 tave pagimd\u017eiau \u2013 a\u0161 tave ir globosiu, niekada nepaliksiu, nepergyvenk. Taip ir gyvename, visur su juo kartu. M\u016bs\u0173 \u0161eim\u0105 lank\u0117 did\u017eiul\u0117s nelaim\u0117s. Tai lyg koks prakeiksmas. Du kartus nor\u0117jau nusi\u017eudyti, dabar jau apie tai negalvoju, daug meld\u017eiuosi ir \u017einau, kad esu reikalinga s\u016bnui.\u201c Mo\u010diut\u0117 sentik\u0117. Visi namai i\u0161puo\u0161ti \u0161ventais paveikslais ir visur kabo anapilin i\u0161\u0117jusi\u0173 artim\u0173j\u0173 nuotraukos. \u201eEsu d\u0117kinga Dievui, kad jis man suteik\u0117 85 metus gyvenimo patir\u010di\u0173. Visoki\u0173. Gal prie\u0161 tai nemok\u0117jau gyventi. Vis\u0105 gyvenim\u0105 mokom\u0117s, a\u0161 esu laiminga, nes seniai d\u0117l nieko ir ant nieko nepykstu. Pyktis yra baisus dalykas, \u017emogus d\u0117l jo labai ken\u010dia ir kalti ne kiti, tik jis pats. Kiekvienam reikia laiko, kad tai suprast\u0173. Tie, kurie ilgai nesupranta, turi i\u0161gyventi daug skausmo. Linkiu Jums patirti jo kuo ma\u017eiau. J\u016bs tokie gra\u017e\u016bs ir mieli, tur\u0117siu ilgai dabar k\u0105 atsiminti ir apie k\u0105 galvoti.\u201c- i\u0161lyd\u0117dama \u0161ypsojosi senyvo ir labai geros \u0161irdies am\u017eiaus moteris.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

\"\"<\/a>U\u017edar\u0119 \u0161ios \u0161eimos duris, visi lyg susitar\u0119 susi\u017evalg\u0117me ir prakalbome apie t\u0105 pat\u012f, kad \u017e\u016bt b\u016bt suorganizuosime \u0161iai mo\u010diutei bent jau mezgimo knyg\u0173. Pasirodo, \u0161i mo\u010diut\u0117 dar slaugo s\u016bn\u0117n\u0105, kuris po autoavarijos jau 15 met\u0173 guli lovoje ir valdo tik galv\u0105, \u0161iek tiek rankas. J\u012f taip pat aplank\u0117me. Tokio pozityvaus \u017emogaus nesame sutik\u0119. Vis\u0105 laik\u0105 juokavo ir sak\u0117, kad jam daugiau nieko nebeliko kaip tik juokauti, juk kitaip visai niekas neu\u017eeis. Vyras gyvena vienas, \u012f savo namus pri\u0117m\u0119s benamius gerus \u017emones, kurie j\u012f slaugo. Su buvusia \u017emona keliai seniai i\u0161siskyr\u0117. Dvi dukros jo nelanko, u\u017emir\u0161o. Vyras j\u0173 nesmerkia, sako, kad matyt turi tam prie\u017eas\u010di\u0173. Paklaustas kaip gyvena sak\u0117 geriau u\u017e visus. Blogiausia sak\u0117 tada, kai kat\u0117 u\u017estoja televizori\u0173 ir negali jos nuvyti. Suprantama, kad \u0161io \u017emogaus skausmas pasl\u0117ptas giliai viduje. Jis mano, kad laim\u0117 yra sveikata, kai jos n\u0117ra laim\u0119 gali suteikti tik nuo\u0161irdus bendravimas.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

Sunku kalb\u0117ti toliau ir apie vieni\u0161\u0105 jaun\u0105 moter\u012f. Jai operuoti trys augliai galvoje, kartojasi depresijos, be vaist\u0173 kankina did\u017eiuliai skausmai, o juos ne visada gali sau leisti nusipirkti, kadangi ma\u017eai kompensuojami valstyb\u0117s. Tenka sukti galv\u0105 kaip j\u0173 nusipirkti.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

Apie vyr\u0105, kuris ka\u017ekada gim\u0117 kal\u0117jime, nieko apie t\u0117vus ir savo gimin\u0119 ne\u017eino ir niekada ne\u017einojo, nei\u0161lik\u0119 joki\u0173 \u012fra\u0161\u0173 apie tai ir \u017emogus niekada netur\u0117jo asmens dokumento. Oficialiai, jis neegzistuoja m\u016bs\u0173 valstyb\u0117je. Gyvena ka\u017ekada ka\u017ekieno paliktame apgriuvusiame name be elektros, kol niekas jo nesugalvojo parduoti. Vyras nekalbus. Turi sugyventin\u0119 ir \u0161uniuk\u0105. Gyvena \u010dia ir kitoki\u0173 \u201egyv\u016bn\u0117li\u0173\u201c, d\u0117l kuri\u0173 mums rekomendavo nesis\u0117sti ant lovos. Ta\u010diau \u010dia sutikta moteris sak\u0117, kad jie laimingi, nes dar vis turi namus, o vyras u\u017edarbiauja pas ger\u0105 \u016bkinink\u0105, kuriam reikia ne jo asmens dokumento, o darb\u0161tumo, tad visada turime maisto. Buvo akivaizdu, kad pora paragaujanti alkoholio, neteisinome, bet visi supratome, kad bet kam blaivam gyventi tokioje situacijoje tikrai neb\u016bt\u0173 lengva\u2026<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

Dar keli \u017emon\u0117s m\u016bs\u0173 ne\u012fsileido. Bijojo, nes nepa\u017e\u012fsta. Kiti g\u0117dijosi skurdo ir sav\u0119s. Tad dovanas jiems pa\u017ead\u0117jo ponia Eugenija nuve\u017eti kit\u0105 dien\u0105. Socialin\u0117 darbuotoja teig\u0117, jog mes aplank\u0117me ma\u017eyt\u0119 dal\u012f nuskriaust\u0173 likimo \u017emoni\u0173, j\u0173 yra gerokai daugiau\u2026<\/p>\n

Visi buvome pakviesti piet\u0173 \u012f Vaik\u0173 dienos centr\u0105. Po tokios ilgos dienos atrod\u0117 k\u0105snis strigo gerkl\u0117je, lyg valgytume svetim\u0105 maist\u0105. Ponia Eugenija papasakojo dar daug gyvenimi\u0161k\u0173 istorij\u0173 ne tik apie vieni\u0161us senolius, bet ir vargiai gyvenan\u010dius vaikus.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

Galvojome apie tai kaip gal\u0117tume \u0161iems \u017emon\u0117ms dar pad\u0117ti. Vaikai k\u016br\u0117 planus nusi\u0173sti atvirutes su nuotraukomis ir sveikinimais, surasti ir \u012fd\u0117ti siuntin\u012f su mezgimo knyga, si\u016bl\u0173, pagalvoti apie projektus \u0161ia tema ir pana\u0161iai. Buvo gera \u017einoti, kad Jaunojo pasienie\u010dio b\u016brelio vaikams r\u016bp\u0117jo aplankyti \u017emon\u0117s. Tikim\u0117s, kad renginys taps tradiciniu ir \u0161i gerumo akcija vyks kiekvienais metais, o norin\u010di\u0173j\u0173 pad\u0117ti ir pasidalinti gerumu tik daug\u0117s.<\/p>\n

Linkime visiems sav\u0105j\u0105 laim\u0119 tiesiog labiau vertinti ir ja dalintis su kitais. Jauki\u0173, draugi\u0161k\u0173, ry\u0161ki\u0173 ir \u0161ilt\u0173 \u0161ven\u010di\u0173!<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Tre\u010diadien\u012f Vilniaus rinktin\u0117 su bendruomen\u0117mis organizavo gerumo akcij\u0105 \u0160al\u010dinink\u0173 rajone, kuri privert\u0117 susim\u0105styti apie daugyb\u0119 dalyk\u0173 ir suvirpino kiekvieno dalyvavusio joje \u0161ird\u012f. Paprastai art\u0117jant \u0161vent\u0117ms ie\u0161kome kuo didesn\u0117s eglut\u0117s, perkame jai prabangius papuo\u0161alus ir blizgu\u010dius, fotografuojame ir grei\u010diau keliame \u012f socialinius tinklus pasigirti, skubame pirkti dovan\u0173, domim\u0117s naujais receptais, galvojame k\u0105 skaniau ir \u012fdomiau pagaminti, …
Skaityti daugiau<\/a><\/p>\n","protected":false},"author":5,"featured_media":755,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[28],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.jpb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/751"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.jpb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.jpb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.jpb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/5"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.jpb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=751"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.jpb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/751\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":782,"href":"https:\/\/www.jpb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/751\/revisions\/782"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.jpb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/755"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.jpb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=751"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.jpb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=751"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.jpb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=751"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}