Pirmadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinėje posėdžiavo komisija, rinkusi mokinių poezijos konkurso „100 eilėraščių pasieniui” laureatus. Komisijos balsų dauguma jais tapo šešetas jaunųjų autorių.
Meniniu mokinių konkursu siekta ugdyti domėjimąsi pasienio tematika, populiarinti pasieniečio profesiją, pilietines ir patriotines idėjas mokinių kūryboje, skatinti jaunų žmonių kūrybiškumą, ugdyti pilietiškumą, patriotiškumą, vystyti glaudesnį Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės darbuotojų ir švietimo įstaigų bendradarbiavimą, organizuoti mokiniams prasmingą ir turiningą laisvalaikio praleidimą. Pagrindinis konkurso tikslas – išrinkti originaliausius ir įdomiausius konkurso temą atitinkančius eilėraščius bei pažymėti tarnybos šimtmetį. Viso sulaukta 12 gabių ir talentingų mokinių darbų.
Komisija – Vilniaus pasienio rinktinės vadas Darius Škarnulis (pirmininkas), bendruomenės pareigūnės – Justyna Kondratovič ir Jolanta Vaickuvienė kartu su viešųjų ryšių specialistėmis – Rima Maldžiūte ir Dovile Sabaliauskiene šįkart posėdžiavo nauju formatu – nuotoliniu būdu. Konkursui savo kūrybos darbus siuntė Vilniaus ir Ignalinos miestų, Vilniaus, Ignalinos ir Švenčionių rajonų savivaldybių švietimo įstaigų 5–12 klasių mokiniai. Jų kūryba vertinta dviejose amžiaus grupėse – 5–8 klasių ir 9–12 klasių.
Rinkdami konkurso laureatus, I-osios vietos nugalėtoją visi nariai vienbalsiai savo balsus atidavė už eilėraščio „Ką pasienietis pasakys” kandidatūrą (Vilniaus Liepkalnio mokyklos 8 klasės mokinys Maksim Kuznecov, kuruojanti mokytoja Vida-Snaigūnė Švetkauskienė). Akcentuoti pagrindiniai eilėraščio vertinimo kriterijai – kūrinio meniškumas, originalumas, pasienietiška tematika, temos ir idėjos naujumas, vertybių pajautimas ir, svarbiausia, minimas pasienio šimtmetis.
Ką pasienietis pasakys?
Valstybės sienos apsaugos tarnyba
Ji viską žino, visus gina.
Ir nepraeis joks priešas Lietuvos žemelės
Nes pasienietis gins ją iš visos širdelės.
*
Jis saugo dieną naktį
Mūs brangią mielą šalį.
O jei bus koks nusikaltimas-
Tuoj pat darbų pasienis imas.
*
Dokumentai, tvarka, įstatymas
Riba, saugumas – toks jo reikalavimas.
O jei paklaustumėte –
Kodėl svarbi Birželio 29-a?
*
Ir 2020-ų metų data?
Tai pasienietis atsakys-
Kad 100-o metų gimtadienį
Lietuvoj švęs jis.
II–oji vieta atiteko – Vilniaus Liepkalnio mokyklos 8 klasės mokinei Anastasijai Šapavalovai, kuruojanti mokytoja Vida-Snaigūnė Švetkauskienė:
Padėka Lietuvos pasieniečiui
Kas saugo sieną Lietuvos
Nuo priešų ir kitos bėdos?
Ar žinot, kaip vadinas tas vaikinas,
Kuris visų darbų prie sienos imas?
*
Tai pasienietis – skambus tas vardas jo.
Tautos pilietis, kurs dirba prie mūs krašto ribos.
Jis tikrina keleivį ir praeivį,
Visus, kas įvažiuoja ar įeina į jo šalį.
*
Tad paminėkim ir pagerbkim juos –
Mūs pasieniečius Lietuvos,
Nes 100 metų švęs jie jubiliejų
Šiais metais vasaros pradžioj,
O iš tikrųjų, – birželio pabaigoj.
Vienas gražesnių eilėraščių pirmojoje amžiaus grupėje – komisijos sprendimu. III-osios vietos nugalėtojas, apeliuojantis į pasienietės moters įvaizdį (Autorė, Elžbieta Gil, 5 klasė, kuruojanti mokytoja – Eleonora Mialdun)
Mano teta – pasienietė!
Penktadienio vakarą atvažiavo teta,
Bet ne mano, o tikrai kita.
Ji maža to, kad uniformuota,
Bet dar baisiausia – ji ginkluota.
*
Smagu, kad telefoną rankoje turėjau
Mamai parašiau, kad policininkė atėjo!
Aš greitai pašokau nuo lango
Norėjau parašyti dar draugui.
Nespėjau…
*
O mama atrašo – tai juk teta!
-išlįsk iš po stalo, ji stovi greta.
Tada aš nedrąsiai atbėgau prie mamos,
O mano akys pradėjo ieškoti tetos!
*
Įsižiūrėjau – tikrai panaši:
Tamsiaplaukė, aukšta ir linksma
Taip, tai mano krikšto mama!
*
Puoliau prie jos, apkabinau.
Papasakok, pasakok, teta apie kas čia dabar!?
*
Pasirodo – ji tikra pasienietė!
*
Įdomiai ji dirba ir naktį ir dieną,
Pagavo nusikaltėlį jau ir ne vieną,
Ji – didvyrė ir saugo valstybės sieną.
Ir atsimena atvejį kiekvieną.
*
Ji- sportiška ir ištverminga,
Nes dirba darbą ir yra laiminga.
Ji saugo Tėvynę nuo pažeidėjų.
*
Vilką ji matė – tokį pilką ir piktą,
Šerniukų šeimyną,
Ir lūšiukas kartą bėgo per kelią
Paskui savo plėšrūnę mamą.
*
Mačiau, kad akys jos blizgėjo
Ji daug ko nesakė, tiesiog nutylėjo.
Supratau, kad aš irgi noriu būti pasieniete,
Nenoriu sėdėti vien kabinete.
Noriu saugoti ir ginti Tėvynę
Manau, tėvai palaikys šią mintį.
Vyresniųjų amžiaus grupės kategorijoje I vieta skirta abejingų nepalikusiam eilėraščiui ,,Odė pasieniui”. (Autorė – Augustė Kornelija Tervydytė, Vilniaus Antakalnio gimnazijos 9 kl. mok., mokytoja Kristina Maliejūtė). Komisija aukštais balais įvertino eilėraštį už pasienietišką tematiką.
ODĖ PASIENIUI
Pasienis – ruožas tarp dviejų šalių,
Pasienį kerta vis daugiau žmonių.
Ir nors keliaujančių srautai išaugo
Akylūs pasieniečiai šalį saugo!
*
Pasieny – dvi valstybės kertas,
Bet ne kiekvienas patekt pro jį vertas.
Griežtus reikalavimus atitikti turi,
Tik tuomet gali džiaugtis mūsų šalimi!
*
Tegul neprietėliai baimingai vypso,
Kai tarnybinis šuo viską uosto, nedrybso.
O jei paglostyti šunį tau kyla noras,
Geriau nedrįsk – ypač, jei esi nedoras!
*
Nedrįsk į mano šalį vežt nelegalių daiktų,
Nedrįsk čia atvažiuot, jei nusikaltęs tu!
Įstatymams paklūsti privalai,
Tuomet tau atviri visi keliai…
*
Priminsiu, kad valstybės sienų apsauga
Yra pilietiško lietuvio pareiga.
Todėl pasieny dirbantiems esu dėkinga-
Drąsos, atsakomybės, sąžinės
Šitiems žmonėms nestinga!
II-oji vieta liko eilėraščiui ,,Būk ramus”. Autorius – Algirdas Pauliukėnas, Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazija, mokytoja – Skaidrė Pauliukėnienė.
Būk ramus
Pasienietis per naktį budės,
Kad miegočiau lig ryto ramiai.
Atsitikus nelaimei padės.
Nesijaudink! Bus viskas gerai!
*
Nors apaugus pušynais kalva,
Eina siena upelės krantu.
Nenulinks pasieniečio galva.
Stebi viską akylu žvilgsniu.
*
Nepraslinks joks šešėlis tamsus,
Nes stebės, visą naktį stebės.
Pasienietis apsaugos visus.
Tau ir man, ir kitiems jis padės!
III-oji vieta komisijos narių dauguma atiteko autoriui – Algirdui Pauliukėnui, Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos mok., mokytoja – Skaidrė Pauliukėnienė.
Pasieniečiui
Tu pasieniu eini ir eini…
Šviečia saulė ar lyja lietus.
Tau Tėvynė visad svarbi,
Net tada, kai apniukęs dangus.
*
Savo pareigą vykdai šventai —
Saugai sieną Tėvynės brangios.
Padėkoti noriu už tai,
Kad jaučiuosi saugus visados.
*
Jei ištiktų nelaimė staiga —
Pultų priešas Tėvynę nuožmus.
Pasieniečio šventa pareiga.
Su tavim Lietuva nepražus!
Komisijos pirmininkas pasidžiaugė augančia individualiai mąstančių jaunųjų kūrėjų karta. Konkurso organizatoriai džiaugėsi vaikų kūrybiškumu, paprastu ir nuoširdžiu žodžiu, ištartu Lietuvos pasieniečiui.
Vienas įdomesnių eilėraščių – ,,Keturkojis pasienietis”: Autorė – Vilniaus Liepkalnio mokyklos 8 klasės mokinė Paula Kairevičiūtė, kuruojanti mokytoja Vida-Snaigūnė Švetkauskienė.
Keturkojis pasienietis
Uodžia, ieško, seka, mato
Loja, bėga, puola, gaudo,
Randa, tikrina, aptinka.
Kaip jis pasienyje reikalingas.
*
Keturkojis darbininkas
Pasieniečiams pagalbininkas.
Vokiečių aviganis tarnybinis-
Pėdsekys, ieškotojas valstybinis.
*
Tas šuniukas visiškai nepaparastas.
Mokomas, dresuojamas
Mickūnų Kinologijos centre
O vėliau jis dirba pasienio miške.
*
Ištikimas, patikimas ir protingas,
Mūsų keturkojis atsakingas.
Padėjėjas nuostabus veržlus-
Koks jis iš tiesų drąsus!
Paskatinamieji prizai bus įteikti visiems mokinių poezijos konkurse dalyvavusiems mokiniams. Atsižvelgiant į situaciją Lietuvoje, mokinių Apdovanojimų ceremonija nukeliama į rudenį. Sveikiname nugalėtojus ir nuoširdžiai dėkojame visiems dalyvavusiems.
Pažymėtina, kad eilėraščių konkursas rengtas paieškojus Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pasienio tematika eilėraščių ir radus tik vienintelį tokį sukurtą Lietuvoje… Palyginimui – Rasa Čergelienė ,,Pasienis” (2006 metai, p. 99):
Pasienis
Jie rodo į tamsia upe kraujuojantį sniegą ir sako:
Tai – siena, tuščia mūsų vidinė siena, ir jie mato
Žvejo sūnų, būsimą žmonių žvejį, jo rankos šuoliuoja
oru, sapnuodamas savo šoklią letenišką prigimtį
*
ji įtraukia mane kaip balta gelmių įgriuva
jis išpučia mane lyg balioninį eilėraštį
*
jie rodo į tuštumą, aptrupintą bukų sekmadienio
smūgiavimų, juos njau spiečia minutės, kurių
kiekviena atstoja po motiną, po žemai klajojantį
šiltą vėją, po bite, po amžino geltonumo įrodymą
*
jis ką tik gavo mieliausios drebulių paštą, ji
liūdi lyg tamsus aksomas, jis atsakys jai skaisčiomis
skaitmenomis ir kartais – laiko nebeatmenančia laikmena,
ji dar kiek sulaikys jį prie elastingos elfų buhalterijos
*
šios dienos logos yra pasienietis berniuko veidu
ir gauruota šuns krūtine, kinologas,
meilios aviganio seilės ant juodos pirštinės odos,
jodas žvaigždiškiems peršuliams, dantingos tamsaus vyno,
spalvos šypsenos, tuštumos, vizginančios uodegas,
mažo miesto gausybės ir žemaitijos aukštumų klišės,
drėgna pasienio grafomanija ant snieguotos kalvos
avikailio, mylimieji, springstantys vasario voriukais,
duslus dunktelėjimas, kai gulasi ant kairiojo šono
rožinis pasienio dramblys,
atmerktos užtvankos.
***
Dovilės Sabaliauskienės inf.