Tęsiame interviu seriją – „Jaunųjų pasieniečių istorijos“. Jų tikslas daugiau papasakoti apie JPB narius, jų veiklas ir motyvus dalyvauti šio būrelio veiklose bei ateityje pasirinkti VSAT pareigūno kelią. Šiame interviu savo įžvalgomis dalinasi buvęs Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos jaunasis pasienietis, dabar jau Pasieniečių mokyklos kursantas – Kristupas.
- Kas paskatino prisijungti prie būrelio? Kas įsiminė labiausiai?
Viskas prasidėjo prieš 4 metus, kaip nusprendžiau prisidėti prie JPB gretų, nebuvau būrelių mėgėjas, bet kiekvienas JPB vadovo Andrejaus Matvėjevo vedamas užsiėmimas, laimėtos prizinės vietos, varžybų įvairovė, pasieniečio veikla, sustiprino norą siekti šio kelio.
Įsimintiniausias įvykis – tai savaitė praleista Pasieniečių mokykloje, kai būrelio sudėtyje buvau tik pirmus metus, įvairios veiklos, žygiai, pažintys su kitais, rikiuotės užsiėmimai, dar labiau sustiprino siekį tapti to dalimi. - Studijos Pasieniečių mokykloje kokios jos? Ar pritaikei būrelyje įgytas žinias ir gebėjimus studijuodamas?
Nors Pasieniečių mokykloje studijuoju trumpą laiką, bet discipliniška dienotvarkė, įdomios, išsamios paskaitos, praktika, puikus kolektyvas, tapo kasdienybe.
Praleistas laikas būrelyje suteikė įvairių žinių studijuojant apie pasieniečio atliekamas veiklas, kovinę savigyną, naudojamas spec. priemones.•Ar rekomenduoji tapti JPB-PM dalimi?
Žinoma, kad taip, kiekvienas turėtų pradėti nuo JPB, suprasti ar tai jam patinka, ar jis to nori, ir motyvuotai siekti šio kelio, pasiruošti tiek fiziškai, morališkai, rasti savyje tą discipliną ir įstoti į Pasieniečių mokyklą.
Pirmas iš dešinės pusės
