Gruodžio 14 d. Švietimo mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras (LMNŠC) organizavo konferenciją „Šiuolaikinio neformaliojo vaikų švietimo link: kokybė, inovacijos, nuotolinis ugdymas“. Virtualus renginys subūrė daugiau nei 150 dalyvių, atsakingų už neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) politikos įgyvendinimą visoje Lietuvoje.
Dalyvius sveikindama švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėja bendrajam ugdymui Agnė Andriuškevičienė pabrėžė, kad neformalusis vaikų švietimas yra labai svarbi sudedamoji švietimo sistemos dalis, padedanti asmeniui tenkinti pažinimo ir saviraiškos poreikius, ugdyti kompetencijas, kurių reikia norint sėkmingai veikti visuomenėje.
Neformaliojo vaikų švietimo svarbą atskleidė ir profesorė dr. Roma Jusienė. Ji savo pranešime pristatė COVID-19 pandemijos metu skirtingų VU mokslininkų atliktus tyrimus, patvirtinančius, kad neformalusis vaikų švietimas – itin svarbus apsauginis vaikų fizinės ir psichikos sveikatos, mokymosi sėkmės veiksnys. Vaikai, kurie 2020–2021 metais lankė neformaliojo švietimo užsiėmimus, pasižymėjo geresniais mokymosi rezultatais, didesne motyvacija mokytis, turėjo mažiau elgesio ir emocijų sutrikimų, rečiau skundėsi prasta savijauta.
Profesorei dr. Romai Jusienei antrino mokyklų veiklos kokybės vertintoja Olivija Saranienė, teigdama, kad socialinius vaikų poreikius labiausiai tenkina dalyvavimas neformaliojo švietimo veiklose. Šį faktą patvirtina 2020 metų NVŠ ir jo teikėjų veiklos kokybės išorinio vertinimo duomenys. Jie rodo, kad NVŠ teikėjų stipriosios sritys minėtais metais buvo psichologinė aplinka, bendravimas ir bendradarbiavimas, asmenybės augimas, personalo vadyba.
Apie vaikų poreikius savo pranešime kalbėjo ir LMNŠC Neformaliojo vaikų švietimo kokybės ir stebėsenos skyriaus vedėjas Raimantas Vaitkus, kuris pristatė 2021 m. LMNŠC atliktą tyrimą apie inovatyvių ugdymo priemonių taikymo poreikį ir pasiūlą neformaliajame vaikų švietime. Tyrimo duomenys parodė, kad mokiniams ir tėvams svarbu, jog būrelyje būtų taikomos inovatyvios ugdymo priemonės. Tačiau dauguma tėvų nenorėtų, kad diegiant inovacijas didėtų būrelio kainos, todėl būrelių inovatyvumą vertina gerai ir nekelia didelių lūkesčių jas diegti. NVŠ mokytojus taip pat riboja finansinės galimybės įsigyti inovatyvias priemones, todėl jas diegia tiek, kiek to reikalauja mokinių poreikiai ar paties teikėjo poreikis tobulėti. Remiantis šiuo tyrimu, siekiant proveržio NVŠ inovacijų diegime reikėtų valstybės paramos ir informacijos sklaidos apie kuriamas ir taikomas inovacijas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas Tomas Pūtys pristatė pagrindinius pokyčius, kurie laukia neformaliojo vaikų švietimo 2022 metais. Tarp svarbiausių ministerijai tenkančių darbų artimiausiu metu jis minėjo 2021–2030 metų Švietimo plėtros programos įgyvendinimą, NVŠ lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo, Bendrųjų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašo ir NVŠ koncepcijos naujų redakcijų parengimą. Taip pat jis išskyrė valstybės biudžeto FŠPU lėšų skyrimo reglamentavimo pokyčius savivaldybių teisės aktuose ir STEAM atviros prieigos centrų veiklos plėtrą.
„Nextury Ventures“ įkūrėjas, valdybos pirmininkas Ilja Laurs pabrėžė, kad švietimo sistemai yra reikalingi pokyčiai. Kalbėdamas apie globalius iššūkius švietimui, jis pasidalino įžvalga, jog šie iššūkiai yra neformaliojo švietimo galimybės. Neformaliojo švietimo teikėjai turi palankesnes galimybes greičiau prisitaikyti prie pokyčių, vedančių švietimą prie naujos ugdymo paradigmos, kurioje charakterio ugdymas yra svarbesnis už žinias, mokiniai yra tyrinėtojai ir išradėjai.
Apie pokyčius ir kaip juos valdyti kalbėjo psichologė, LL3 švietimo lyderystės konsultantė Rūta Gudmonaitė savo pranešime „Pokytis, kai vienas lauke ne karys. Naujas sezonas“. Ji pakvietė dalyvius įsivaizduoti pokyčius kaip TV serialą, kuris nesibaigia. Psichologė taipogi patarė, kaip suvaldyti pokyčių keliamus jausmus ir įkvėpti kolegas, darbuotojus kartu juos įgyvendinti.
Konferencijos pranešimai:
- „Neformaliojo vaikų ugdymo svarba karantino (ir ne tik) laikotarpiu“
Prof. dr. Roma Jusienė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto profesorė, klinikinė psichologė psichoterapeutė
Pranešimas - „Inovatyvių ugdymo priemonių poreikis ir pasiūla neformaliajame vaikų švietime mokinių, tėvų ir teikėjų akimis“
Raimantas Vaitkus, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Neformaliojo vaikų švietimo kokybės ir stebėsenos skyriaus vedėjas
Pranešimas - „Neformaliojo vaikų švietimo kokybė: vertinimo duomenys, įžvalgos ir atradimai“
Olivija Saranienė, mokyklų veiklos kokybės vertintoja, švietimo lyderystės konsultantė
Pranešimas - „Pokyčiai neformaliajame vaikų švietime 2022 m.“
Tomas Pūtys, LR švietimo švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas
Pranešimas - „Inovacijos švietime: kas veikia, kas ne, ko reikėtų“
Ilja Laurs, „Nextury Ventures“ įkūrėjas, valdybos pirmininkas
Pranešimas - „Pokytis, kai vienas lauke ne karys. Naujas sezonas“
Rūta Gudmonaitė, psichologė, švietimo lyderystės konsultantė
Pranešimas
Parengta pagal LMNŠC Neformaliojo vaikų švietimo kokybės ir stebėsenos skyriaus informaciją